Francois Bourdillonas radijui RTL sakė, kad tyrimas jau pradėtas, o jo rezultatai paaiškės „po maždaug trijų mėnesių“.
Kol kas užfiksuota palyginti nedaug kūdikių apsigimimo atvejų – apie 25 per pastaruosius 15 metų Bretanės, Atlanto Luaros ir Eno regionuose – tačiau jie sukėlė visuomenės nerimą ir sulaukė daug dėmesio Prancūzijos žiniasklaidoje.
Pirmadienio vakarą sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė apie dar 11 anksčiau neskelbtų apsigimimo atvejų, užfiksuotų 2000–2014 metais Eno regione, esančiame pasienyje su Šveicarija.
Pareigūnai jau anksčiau sakė, kad tokių atvejų vakarinėse Bretanėje ir Atlanto Luaroje skaičius statistiškai pasiekė „perviršį“, ir sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn pažadėjo ištirti situaciją.
Kol kas nėra jokių paaiškinimų, kas galėjo sukelti tų naujagimių galūnių deformaciją. Vis dėlto apsigimusius vaikus pagimdžiusioms motinoms atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar jos buvo paveiktos kokios nors tos pačios medžiagos.
Kai kurie aplinkosaugininkai tvirtina, kad dėl apsigimimų gali būti kalti pesticidai, tačiau kol kas nėra jokių mokslinių įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius.
Apsigimimai taip pat gali būti genetinis dalykas.
„Negalime apsiriboti pasakę, kad neradome priežasties; tai nepriimtina“, – anksčiau šį mėnesį sakė A. Buzyn.
Praėjusio amžiaus 6-e ir 7-e dešimtmečiais visame pasaulyje gimė tūkstančiai kūdikių neišsivysčiusiomis galūnėmis arba apskritai be jų; tais laikais tai sieta su talidomido vartojimu. Šio vaisto nėščiosioms būdavo duodama nuo pykinimo. 7-e dešimtmetyje jis buvo uždraustas.
