Kultūriškai artimi čekai ir slovakai 1918 metų spalio 28-ąją susivienijo į bendrą valstybę – Čekoslovakiją, iškilusią ant Austrijos-Vengrijos imperijos pelenų.
Šventiniuose renginiuose Prahoje dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.
Po tris amžius trukusio Vienos valdymo 1918-ųjų spalio 28 dieną Čekoslovakų nacionaliniam komitetui Prahoje paskelbus apie Čekoslovakijos įkūrimą miesto gatves užliejo žmonės. Kaip rodo įrašai, gyventojai džiūgaudami mojavo nacionalinėmis vėliavomis ir šoko.
„Čekoslovakijos žmonės, visa, ką nuo šiol darysite, jūs darysite jau kaip nauji, laisvi didžiulės nepriklausomų, laisvų valstybių šeimos nariai“, – rašoma tą dieną Čekoslovakų nacionalinio komiteto paskelbtame pareiškime.
Čekų žemes Austrija užėmė po 1620 metų Baltojo kalno mūšio, per kurį buvo sutriuškinti čekų protestantų sukilėliai. Čekija beveik trims amžiams neteko politinės nepriklausomybės, faktiškai tapusi paveldima Habsburgų provincija. Katalikybė buvo pripažinta vienintele religija ir buvo vykdoma sparti germanizacija.
XVIII amžiaus pabaigoje čekų žemėse ir Vengrijos dominuojamoje Slovakijoje ėmė stiprėti lingvistinė, kultūrinė ir politinė emancipacija.
Pirmojo pasaulinio karo metu judėjimui už nepriklausomą Čekoslovakiją vadovavo čekai Tomašas Garrigue'as Masarykas ir Edvardas Benešas (jie abu vėliau užėmė prezidento postą) bei slovakų generolas Milanas Rastislavas Štefanikas.
Taikus skilimas
Baigiantis karui jie įtikino Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir JAV pritarti naujos valstybės sukūrimui.
Antrojo pasaulinio karo metu Čekoslovakija buvo padalyta į Čekijos ir Moravijos protektoratą, įkurtą Vokietijos kariuomenės užimtoje teritorijoje, ir formaliai nepriklausomą Slovakijos respubliką.
Po karo čekai ir slovakai vėl susivienijo, tačiau greitai pateko į sovietinį jungą, iš kurio išsivadavo tik 1989-aisiais per Aksominę revoliuciją. Po ketverių metų Čekoslovakija taikiai skilo į Čekiją ir Slovakiją.
E. Macronas abiejų valstybių sostines aplankys penktadienį. Pirmiausia jis viešės Bratislavoje, o tada vyks į Prahą.
Penktadienį jis ir A. Merkel Prahoje atskirai susitiks su Slovakijoje gimusiu Čekijos ministru pirmininku Andrejumi Babišu. Iš čia Prancūzijos prezidentas vyks į Stambulą, kur šeštadienį su Turkijos bei Rusijos vadovais aptars padėtį Sirijoje.
JAV gynybos sekretorius J. Mattisas šeštadienį Prahoje stebės didžiulį karinį paradą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusiuntė sveikinimo laišką Čekijos vadovui Milošui Zemanui. Jame rašoma, kad Amerika „didžiuojasi vaidmeniu, kurį atliko įkuriant Čekoslovakiją“.
Po Pirmojo pasaulinio karo tuometis JAV prezidentas Woodrow Wilsonas aktyviai palaikė mažų šalių nepriklausomybės siekį.
„Bendras vakarietiškas ryšys“
Savo garsiajame 14-os punktų kreipimesi į Kongresą 1918 metų pradžioje W. Wilsonas pasisakė už Austrijos-Vengrijos bei Vokietijos imperijų tautų laisvę.
„Šiuo istorijos laikotarpiu kaip niekada svarbu puoselėti mūsų bendrą vakarietišką ryšį“, – rašė D. Trumpas, kurio buvusi žmona Ivana yra čekė.
Šeštadienį A. Babišas susitiks pietų su kelių kitų valstybių vyriausybių vadovais ir dalyvaus rekonstruoto Nacionalinio muziejaus atidarymo ceremonijoje.
Prie garsiosios Vaclovo aikštės esantis Nacionalinis muziejus buvo įkurtas 1891-aisiais. Jo rekonstrukcija tęsėsi septynerius metus.
Sekmadienį M. Zemanas ir A. Babišas susitiks su kolegomis iš Slovakijos Andrejumi Kiska bei Peteriu Pellegrini ir drauge padės vainikus.
Popietę Prahos šiaurės vakaruose esančiame prospekte vyks karinis paradas. Jame dalyvaus daugiau nei 4 tūkst. karių.
Dėl parado pusantros valandos bus uždarytas Prahos oro uostas, nes Čekijos sostinė bus paskelbta neskraidymo zona.
