220 parlamentarų iš 329, išrinktų per rinkimus gegužę, patvirtino 14 A. A. Mahdi pasiūlytų kandidatų į ministrus.
Po rinkimų naujasis prezidentas Barhamas Salehas pavedė A. A. Mahdi suformuoti naują vyriausybę, dėl dominavimo varžantis kelioms koalicijoms.
76 metų Irako politikos veteranas A. A. Mahdi, kuris pagal išsilavinimą yra ekonomistas, laikomas pakankamai nepriklausomu ir todėl galinčiu suburti vyriausybę nepaisant valdančiojo elito susiskaldymo.
Šį buvusį naftos ministrą remia ir Teheranas, ir Vašingtonas – tai būtinas konsensusas šalyje, esančioje tarp šių dviejų svarbių sąjungininkių, kurios yra viena kitos priešininkės.
Irako proporcinė balsavimo sistema turi užkirsti kelią grįžimui prie diktatūros po velionio Saddamo Husseino nušalinimo 2003 metais.
Daugiausia reprezentacinis prezidento postas, kurį šiuo metu užima 58 metų B. Salehas, nuo pirmųjų Irako daugiapartinių rinkimų 2005-aisiais yra skiriamas kurdams.
Pagal susitarimą dėl pasidalijimo valdžia premjero postą užima šiitas, o parlamento pirmininko postą – sunitas arabas. Pastarąjį postą praėjusį mėnesį užėmė Mohammedas al Halbusi.
Naujos vyriausybės laukia milžiniškas darbas atstatyti šalį, kurią nuniokojo treji džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) okupacijos ir įnirtingų kovų metai.
Jai taip pat teks spręsti korupcijos, elektros trūkumo, viešųjų paslaugų smukimo problemas.
Tarp ministrų, kurių paskyrimui ketvirtadienį buvo pritarta, yra naftos – vienintelio Irako pajamų šaltinio – ministerijai vadovausiantis Thameras Abbasas Ghadbane (Tameras Abasas Gadbanė). Jis šiame poste taip pat dirbo 2004 ir 2005 metais.
Finansų ministro postas atiteko Fouadui Husseinui, turinčiam ryšių su autonominiu Kurdistano regionu.
Parlamentas vėl susirinks lapkričio 6 dieną, priimti sprendimų dėl likusių ministerijų vadovų.
Į užsienio reikalų ministrus A. A. Mahdi pasiūlė buvusį ambasadorių Jungtinėse Tautose Mohammedą Ali al Hakimą, o į elektros ministrus – gerbiamą energetikos srities mokslininką Louai al Khatibą.
