Kolegijos auklėtinis Vladislavas Rosliakovas pražudė 20 asmenų ir sužalojo 50 studentų ir mokytojų.
Nors valdžia neigia tokią informaciją, dauguma Krymo pusiasalio gyventojų šį įvykį laiko teroristiniu išpuoliu. Tačiau iki šiol pareigūnų vykdomas tyrimas iškėlė daugiau klausimų, nei suteikė atsakymų. Tai žmones verčia tik dar labiau sunerimti.
Kitose valstybėse su tokiais kraupiais išpuoliais yra tvarkomasi operatyviau, tačiau daugybei rusų į atmintį yra įstrigęs jų valdžios veidmainiškumas ir cinizmas sprendžiant masinių žmogžudysčių bylas.
Per ilgus metus daugybė teroristų vykdė atakas Rusijos teritorijoje, bet po jų nukentėjusiųjų šeimos niekada negaudavo galutinių atsakymų, tik melus. O nusikaltėliai likdavo nenubausti.
Po išpuolio Kerčėje daugybė žmonių prie politechnikos kolegijos nešė gėles ir žvakutes prie politechnikos kolegijos pastato. Toks vaizdas buvo matyti ir Kemerovo mieste, kur per gaisrą anksčiau šiais metais žuvo 41 vaikas.
Nusivylę tėvai kaltina valdžios pareigūnus, kad jie nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti saugumą.
Rusijoje jau įsivyravo bendra nuomonė, kad valdininkai šalyje yra pasiryžę bet kam, kad tik išsaugotų savo postus.
Šiandien yra klausiama ar atsakingi pareigūnai, kurie suteikė V.Rybakovui teisę nešiotis ginklą bus laikomi atsakingais.
„Mums niekas nepaaiškina kodėl politechnikumas nebuvo apsaugotas nuo tokio išpuolio, kodėl mieste yra tik trys greitosios pagalbos automobiliai ir jiems atvažiuoti užtrunka 40 minučių, kodėl į šauksmus nereagavo apsauginiai iš pastato kitoje gatvės pusėje“, – kalbėjo politechnikumo kūno kultūros mokytojas Georgijus.
Kryme tėvai yra taip pat išgąsdinti kaip ir Beslane po įkaitų dramos 2004-ųjų spalio 1 dieną.
Viduje mokyklos buvo įkalinta daugiau nei 1000 žmonių, tarp kurių buvo 700 vaikų. Juos įkaitas buvo paėmę 30 ginkluotų teroristų.
Tačiau viešumoje buvo skelbiama žymiai mažesni įkaitais paimtų skaičiai. Po trijų dienų buvo įvykdyta gelbėjimo operacija. Mokyklos sporto salė buvo suniokota. Tą dieną žuvo 334 įkaitai, tarp kurių 186 vaikai.
Miesto lavoninė buvo pilna apdegusių ir sunaikintų kūnų. Beslane, kur kadaise buvo girdimas vaikų juokas, buvo girdėti tik kūkčiojimas.
Gyventojai norėjo sužinoti, kaip ginkluoti galvažudžiai galėjo atvažiuoti į jų miestą per visus patikros punktus, tačiau atsakymų taip niekada ir negavo.
Ši tragedija nėra vienintelė, kuri sukrėtė Rusiją. 1999 rugsėjį keliuose Rusijos miestuose buvo susprogdinta šimtai tonų sprogmenų. Tai pražudė 307 ir sužeidė beveik 1700 žmonių.
2002-ųjų spalio 23-ąją 35 teroristai įkaitais paėmė 916 žmonių viename teatre Maskvos centre. Teroristai reikalavo užbaigti karą Čečėnijoje.
130 įkaitų žuvo per gelbėjimo operaciją, kada specialiosios pajėgos į teatro patalpas pradėjo leisti fentanilio chemines dujas, apie kurias visuomenė sužinojo tik praėjus kelioms valandoms.
Į įvykio vietą atvykę gydytojai neturėjo priešnuodžių, tad negalėjo išgelbėti žmonių.
Prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad žmonės žuvo dėl neprofesionalių veiksmų, tačiau aukų šeimos jam prieštarauja.
„Mes V.Putiną kaltiname asmeniškai, o ne žmones, kurie vykdo jo užsakymus“, – tvirtino aukų artimieji.
Anksčiau šiais metais Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Rusijos valdžia pažeidė žmogaus teises nuspręsdama šturmuoti teatro pastatą.
„Kremlius teikia pirmenybę iškraipytai informacijai ir tiesos slėpimui, o ne klaidų pripažinimui“, – tvirtino žmogaus teisių aktyvistė Svetlana Ganuškina.
Pasitikėjimas oficialia Kremliaus pateikiama įvykių versija Rusijoje šiandien yra toks žemas, kad, net jei ir išpuolį įvykdė ne teroristai, teroras visada laimi.
