Anksčiau Viktoras Orbanas paskelbė karą pabėgėliams ir migrantams. Šį kartą Vengrijos valdžia kovos su benamiais.
„Vyriausybė suprato, kad negali amžinai žaisti migrantų korta, nes tokių žmonių šalyje tiesiog nėra, tad jai reikėjo naujo atpirkimo ožio“, – tvirtino benamių prieglaudai vadovaujantis kunigas Gaboras Ivanyi.
Pagal naujuosius įstatymus, gatvėse pagauti benamiai, atsisakę eiti į prieglaudas, bus priversti dirbti viešuosius darbus arba gali atsidurti kalėjime. Pareigūnai galės konfiskuoti ir jų daiktus.
Benamių dažniausiai galima sutikti Budapešto gatvėse, požeminėse perėjose ir parkuose, į prieglaudas jie užsuka tik žiemą.
Bet patys benamiai tikina, jog daugumos mieste esančių prieglaudų būklė tokia bloga, kad jie mieliau renkasi nakvoti gatvėje.
„Ten pilna utėlių, o pasigavus labai sunku jų atsikratyti“, – tvirtino daugiau nei 20 metų gatvėje gyvenantis Erikas Jeczkelis.
47 metų vyras pasakojo, kad ne kartą jį yra sumušę policininkai: reikalavo, jog jis pasitrauktų į kitą rajoną, kur jie nepatruliuoja.
Vengrijos valdžia su benamiais žmonėmis kovoja jau nuo 2010 metų, kai Vidaus reikalų ministerija leido pareigūnams taip tvarkytis su valkataujančiais asmenimis.
Vis dėlto Konstitucinis teismas tada paskelbė, kad tokios priemonės prieštarauja konstitucijai.
Todėl V.Orbano vyriausybė šiuo atveju – kaip ir kitais, kai jos sprendimai buvo paskelbti prieštaraujantys konstitucijai – nutarė pakeisti konstituciją.
„Daugelis šalių nori kriminalizuoti benamius žmones, tačiau Vengrija yra vienintelė, kuri ėmėsi tokių veiksmų“, – teigė sociologas Balintas Miseticsas.
Tačiau Vengrijos valdžia tvirtina, kad jos negalima kaltinti, nes ji benamių priežiūrai išleidžia daugiau nei kitos šalys.
„Nėra tokios žmogaus teisės gyventi gatvėje, nes jos yra skirtos visiems.
Taigi reikia turėti tam tikras taisykles viešosiose vietose“, – tvirtino premjero atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.
G.Ivanyi teigia, kad vyriausybė sprendžia problemas sukdama ne tuo keliu. Žmonėms reikia socialinių darbuotojų, o ne policininkų pagalbos.
„Žmonės patys nepasirenka gyventi gatvėje. Tai galima palyginti su sergančių žmonių kriminalizavimu“, – nepasitenkinimą reiškė G.Ivanyi.
Dauguma Budapešto benamių turi sveikatos sutrikimų ar priklausomybių. Gausu tokių, kurie gatvėje atsidūrė nesugebėję išsimokėti paskolų ir praradę visą savo turtą.
Benamiai žmonės Vengrijoje per mėnesį gauna beveik 23 tūkst. forintų (70 eurų) paramą, dirbantys viešuosius darbus – 54 tūkst. forintų (166 eurus), tačiau net ir už tokią sumą sunku išsinuomoti kambarį.
„Aš turėjau daug darbų, tačiau visus pinigus atiduodu vaikams, pati negaliu sau leisti išsinuomoti kambario“, – pasakojo kone tris dešimtmečius Budapešto gatvėse gyvenanti Ilona Faras.
