Prorusiška partija „Santarvė“ turi konkrečius ir vieningus rinkėjus – ketvirtadalį šalies gyventojų sudarančią rusų tautinę mažumą.
Todėl jau antrus metus iš eilės ši partija surinko daugiausia balsų. Tiesa, jos palaikymo rodiklis kiek krito: šįmet 19,9 proc. gavusi „Santarvė“ per 2014-ųjų visuotinius rinkimus gavo 23,1 proc. balsų.
Kiti Latvijos rinkėjai buvo gerokai susiskaldę, tad balsus žėrėsi skirtingos partijos. Rinkimuose dalyvavo 54,6 proc. balso teisę turinčių gyventojų.
Nuogąstavo dėl baigties
Rinkimų dieną Latvijos socialinis tinklas draugiem.lv buvo užgrobtas programišių, kurie ten paskelbė prorusiškas žinutes. O prieš rinkimus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas nuogąstavo, kad rinkimai „gali tapti lūžio tašku, kurį planavo ne Europa, bet Kremlius“.
Vis dėlto gąsdinimai apie posūkį į Rytus nepasitvirtino: panašu, kad ir šį kartą prorusiška „Santarvė“ liks opozicijoje, nors surinko didžiausią procentą balsų.
Antroje vietoje po šeštadienio rinkimų atsidūrė populistinė partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV), surinkusi 14,1 proc. rinkėjų balsų.
Trečia – Naujoji konservatorių partija, gavusi 13,6 proc. rinkėjų balsų.
Ilgas derybų procesas
Šios abi partijos iškart po rinkimų pranešė pasirengusios formuoti koaliciją ir atmetė galimybę valdančiąją daugumą sudaryti kartu su prorusiška „Santarve“.
Pirmadienį Latvijoje buvo pradėtas pasitarimas partijų viduje, šią savaitę taip pat bus surengtos konsultacijos tarp partijų – jos tarsis, kaip sudaryti valdantįjį bloką.
Su dviem minėtomis partijomis derėsis Nacionalinis aljansas, vienijantis partijas „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“, Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas, susivienijmas „Už plėtrą/Už!“, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei „Vienybė“.
„Santarvė“ į derybas kol kas nekviečiama, nors Saeimoje – Latvijos parlamente – turės 23 vietas iš 100.
Jaunesnė parlamento sudėtis
13-ajame Latvijos parlamente bus daugiau moterų nei ankstesnėje kadencijoje: šįkart – 31 parlamentarė, o praėjusioje buvo 19.
Saeima šįkart bus jaunesnė: narių amžiaus vidurkis – 47,3 metų, t.y. 1,8 metų mažesnis nei parlamento prieš tai.
Galime palyginti: Lietuvoje šios kadencijos Seimo narių amžiaus vidurkis rinkimų dieną buvo 50,6 metų.
31 proc. naujųjų Saeimos deputatų yra 41–50 metų, 23 proc. yra 31–40-ies, 11 proc. yra 61–70 ir 5 proc. sudaro jauniausi, 21–30 metų, parlamentarai.
96 proc. išrinktųjų turi aukštąjį išsilavinimą, 4 proc. – tik vidurinės mokyklos diplomą.
46 proc. išrinktų deputatų yra iš Latvijos sostinės Rygos ar bent ten yra deklaravę gyvenamąją vietą. 6 deputatai yra iš Jūrmalos, dar 6 – iš Rėzeknės. Kiti – iš įvairių miestų ir miestelių.
