Latvija yra kaip niekad nevieninga. 26 proc. šalies gyventojų sudaro stipri rusų mažuma, krypstanti į Maskvos pusę, tačiau etninių latvių orientacija – transatlantinė.
Dėl susiskaldžiusios partinės sistemos beveik nekyla klausimų, kas laimės daugiausia vietų parlamente.
Visi žino, kad tai bus rusams atstovaujanti „Harmonijos“ partija, bet latviams ir pasauliui nerimą kelia klausimas, ar jie suras koalicijos partnerių, kad suformuotų daugumą.
2011 m. jie laimėjo rinkimus surinkę 28,4 proc. balsų, tačiau nepavykus deryboms dėl koalicijos vyriausybės „Harmonija“ nesuformavo.
Vėliau partija įvykdė kelis neigiamai vertintus sprendimus: nepalaikė bendros Latvijos pozicijos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“.
Tai nepatiko ne tik kitoms politinėms partijoms, bet ir kai kuriems rinkėjams. 2014 metais „Harmonija“ surinko 23 proc. balsų ir niekas net nesvarstė apie jų dalyvavimą politikoje.
Bet pastaraisiais metais „Harmonija“ bandė atsinaujinti ir rinkėjams save pateikti kaip modernią ir europietišką socialdemokratų partiją. Jie atsisakė bendradarbiavimo su „Vieningąja Rusija“ ir vykdė politiką, skirtą etninių latvių balsams pritraukti.
Ir nors daugumai latvių ši partija dar kelia blogus jausmus, atrodo, kad jie atrado savo koalicijos partnerius.
Tai populistiniais pareiškimais garsėjanti aktoriaus Artaus Kaiminio vadovaujama partija skambiu pavadinimu „Kam priklauso valstybė?“ (KPV).
Dabar oficialios rinkimų programos neturinti partija apklausose užima trečiąją vietą. Į rinkėjus ji apeliuoja skambiais lozungais, tokiais kaip vaistų kainų mažinimas, naujų darželių statymas ar pensininkų gyvenimo gerinimas.
Kol KPV bando sužadinti prieš elitą nukreiptus latvių jausmus, žurnalistai atskleidė slaptus jų ryšius su oligarchu Ainaru Šleseru, kuris yra pagarsėjęs artimu bendravimu su partija „Harmonija“ ir simpatizavimu „Vieningajai Rusijai“.
Nors A.Kaiminis ir teigė, kad bendradarbiauti su „Harmonija“ sutiks tiktai jiems atsisakius pagrindinių tikslų, sunku numatyti, ar pažadų bus laikomasi, jei tai atvers kelią į vyriausybę.
Anot politologų, liberalams ir konservatoriams esant pernelyg susiskaldžiusiems, vyriausybę formuoti prezidentas patikės antrai pagal populiarumą Žaliųjų ir valstiečių sąjungai.
Šios partijos nariai ir spręs, kuriuo keliu vesti Latviją – į Vakarus drauge su konservatoriais ir liberalais ar nežinia kur su „Harmonija“ ir KPV, kurios šalį pastūmėtų į Lenkijos ir Vengrijos mėgstamą neliberalios demokratijos glėbį.
