Prieš rinkimus Brazilijos visuomenė kaip niekuomet susiskaldžiusi. Du pagrindiniai kandidatai įvardijami kaip „vienodos blogybės“. Vieno partija šalį atvedė į dabartinę krizę, o kitas atvirai simpatizuoja karinės chuntos valdymo laikams teigdamas, jog tai buvo šalies „aukso amžius“.
Tuo metu dešiniojo sparno grupuotė Brazilijoje vykdė teroro išpuolius, kad šalyje vadovavusi kariuomenė galėtų pateisinti savo represinių aparatų veikimą. Tokia skandalinga informacija buvo atskleista ištyrus archyvinius dokumentus.
Archyvuose gausu grupės narių tardymo įrašų, kuriuose jie tvirtina, kad teroro išpuolius vykdyti skatino tuometiniam prezidentui Arturui da Costai e Silvai artimas generolas, kuris turėjo ryšių federalinėje policijoje.
„Visada buvo įtarimų, kad dešiniosios grupuotės yra susijusios su teroro išpuoliais.
Mane nustebino tai, kad šiuose dokumentuose visa informacija pateikiama labai detaliai“, – pasakojo San Paulo universiteto profesorius Luizas Diasas.
Teroristų grupuotei vadovavo Aladino Felixas. Jis tvirtino, kad yra žydų tautos mesijas.
„Jis buvo pakvaišęs vyras, bet turėjo gerus santykius su valdžia“, – teigė dokumentų tyrimui vadovavęs Vaconcelo Quadrosas.
Skelbiama, kad nuo 1967-ųjų gruodžio iki 1968-ųjų rugpjūčio A.Felixo vadovaujama 14 policininkų grupuotė susprogdino mažiausiai 14 bombų, vogė ginklus iš sandėlių, plėšė bankus.
Gauja įvykdė išpuolius prieš vertybinių popierių biržą, slaptą policijos būstinę ir naftos vamzdyną.
Po šių išpuolių šalį valdanti kariuomenė pasididino savo galias. Ji teroro aktus priskyrė kairiojo sparno aktyvistams, o šalyje prasidėjo didžiausių represijų periodas, kurį žmonės vadina „švininiais metais“.
Diktatūrinis režimas 2014 metais buvo apkaltintas 434 žmonių nužudymu.
A.Felixas ir jo parankiniai buvo suimti 1968 metais. Būrio vadas kalėjime praleido vos trejus metus. Išleistas jis gyveno laisvėje iki savo mirties 1985-aisiais.
Klausimai apie karinės diktatūros laikus šiandieninėje Brazilijoje yra labai jautrūs. Šiuo metu 28 proc. rinkėjų palaikomas kraštutinės dešinės ir kariuomenės remiamas kandidatas Jairas Bolsonaro yra paskelbęs, kad jį tenkins tik pergalė.
Ekspertai baiminasi, kad sekmadienį Brazilijos demokratija patirs didelį išbandymą, kuris gali baigtis karinės valdžios sugrįžimu.
