Vokietija, kuri pasibaigus Antrajam pasauliniam karui buvo padalyta į kapitalistinius Vakarus ir komunistinius Rytus, susivienijo 1990-ųjų spalio 3 dieną, praėjus beveik metams po Berlyno sienos griūties.
Nors nuo to laiko Vokietija padarė didžiulę pažangą, tarp klestinčios vakarinės ir išliekančios neturtingesnės rytinės dalie vis dar galima pastebėti ekonominių ir kitų skirtumų.
Trečiadienį Vokietijos suvienijimo minėjime skambėjusiose Vokietijos lyderių kalbose atsispindėjo susirūpinimas dėl Vokietijos visuomenės susiskaldymo ir poliarizacijos abiejose senosios sienos pusėse.
Rytų Vokietijoje užaugusi A.Merkel pareiškė, kad „Vokietijos vienybė dar nėra visiška“ ir mūsų dienomis ji tebesusiduria su iššūkiais.
„Praėjus dvidešimt aštuoneriems metams žinome, kad tai, ką vadiname Vokietijos vienybe, yra procesas, ilgas kelias, raginantis mus vėl ir vėl įsiklausyti vieniems kitų“, - sakė ji.
Per pastaruosius trejus metus šalį užplūdęs didelis pabėgėlių ir migrantų skaičius paaštrino politinę poliarizaciją Vokietijoje. Nepasitenkinimo atvykėliais išraiška tapo kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimas. Ši visoje šalyje, ypač jos rytuose, nemenką paramą turinti partija pernai pirmą kartą pateko į Vokietijos parlamentą.
Dar didesnį nerimą kelia prieš mėnesį vykę kraštutinių dešiniųjų smurtiniai protestai, kuriuos išprovokavo siejamas su migrantais 35 metų vokiečio nužudymas rytiniame Chemnico mieste.
„Neleisime, kad mus suskaldytų, ir tai nėra Rytų ar Vakarų klausimas - tai ne taip paprasta“, - per iškilmingą Vokietijos suvienijimo minėjimo ceremoniją sostinės Valstybinės operos rūmuose sakė Berlyno meras Michaelis Muelleris.
„Vokietijoje taip pat pastebime populistų bandymą nuteikti „liaudį“ prieš politinius oponentus, prieš tariamas ir tikras mažumas, prieš tuos, kuriuos išrinko žmonės“, - sakė parlamento pirmininkas Wolfgangas Schaeuble, prisidėjęs prie derybų dėl Vokietijos suvienijimo. - Bet niekas neturi teisės sakyti, kad tik jis atstovauja tautai“.
W.Schaeuble taip pat pasisakė už „šiuolaikinį patriotizmą“, pasižymintį „pasitikėjimu savimi, santūrumu ir optimizmu“.
