Lietuvoje I.Umerovas dalyvavo tiek Ukrainos valstybingumo šimtmečio atstatymo šventėje, tiek ir parodos „Suaugusi Krymo vaikystė“ Seime pristatyme. Kaip jis tikino, parodos pavadinimas kalba pats už save.
„Karo, sunkumų laikotarpiais vaikai privalo greitai užaugti. Užtenka pasižiūrėti į jų akis, jūs suprasite, apie ką aš kalbu.
Kryme nemažai vaikų gyvena be tėvų todėl, kad pastarieji sodinami į kalėjimus be jokios priežasties. Jie myli savo tautą, savo gimtinę, išpažįsta savo tikėjimą ir vien už tai Rusija juos baudžia kaip nelojalius režimui žmones“, – tikino vienas Krymo totorių lyderių.
Kryme prieš gyventojus imamasi represijų, jiems metami kaltinimai, kurių pagrindą suvokti neretai tampa sunku.
„Žmonės apkaltinami terorizmu už tai, kad savo virtuvėje pasikalbėjo apie tikėjimą. Už tai galima sulaukti įkalinimo iki 20 ar 15 metų.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai Krymo gyventojai nubaudžiami už viešą raginimą „pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą“. Tuo buvau apkaltintas ir aš.
Didžiausią rezonansą sukėlė aštuonerių metų kalėjimo bausmės skyrimas Achtemui Čijgozui. Beveik prieš metus mane kartu su juo paleido Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarus su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Mums buvo leista išvykti iš Krymo
Pats turėjau praleisti dvejus metus kolonijoje, o Achtemas tuo metu jau buvo pasodintas į Kalėjimą Simferopolio mieste“, – pasakojo I.Umerovas.
R.T.Erdoganas yra vienas iš nedaugelio iki šiol palaikančių santykius su Rusija ir V.Putinu. Tačiau tuo pat metu Krymo totoriai yra turkams viena iš artimiausių tautų. Todėl jie, pasak I.Umerovo, negalėjo atsisakyti padėti Krymo totorių diasporos atstovams.
Tačiau ir čia ne viskas taip paprasta. V.Putinas ne šiaip nusprendė nusileisti ir paleisti į laisvę tiek I.Umerovą, tiek ir A.Čijgozą.
„Jis kaip verslininkas mus banaliai iškeitė į du rusus, kurie tuo metu Turkijoje atliko įkalinimo bausmę už nužudymą.
Apie tai sužinojome tik vėliau. Rusijos spauda bandė šį apsikeitimą parodyti kaip V.Putino humaniškumo pademonstravimą. Tačiau šis burbulas sprogo, kai Turkijos žiniasklaida parašė, jog tai buvo banalus apsikeitimas“, – pasakojo I.Umerovas.
Jis tikėjosi, kad po jųdviejų bus paleisti kiti žmonės. Tačiau per metus procesas nė kiek nepajudėjo.
Politinių kalinių skaičius Kryme artėja prie šimto, o nelojalių Rusijai žmonių gyvenimas virsta košmaru.
Bet kurią akimirką galima tikėtis kratų, sulaikymų, administracinių nuobaudų, baudžiamųjų procesų. Tam tikrai daliai visuomenės tai tapo kasdienybe. Kiekvieną dieną žmonės traukia prie teismo pastato palaikyti tų, kuriems yra pateikti kaltinimai.
Kita vertus, Rusijos režimui nelojali visuomenės dalis ieško naujų pasipriešinimo būdų.
„Be abejo, apie pasipriešinimą jėga negali būti nė kalbos. Tačiau sugalvojome būdą, kaip išreikšti savo protestą. Jei žmogui už nelojalumą režimui skiriama didelė bauda, surenkame ją kuo smulkiausiomis monetomis.
Kartą bauda buvo skirta jaunai merginai, surinkome reikalingas lėšas ir nunešėme į banką sumokėti – maišai su monetomis svėrė beveik 150 kilogramų. Nepriimti šių pinigų jie negali, tad daro tai sukandę dantis. Jiems tenka sukviesti visus darbuotojus ir skaičiuoti monetas. Juos tai savotiškai žemina, todėl tuo naudojamės“, – pasakojo I.Umerovas.
Vienas Krymo totorių lyderių teigė norįs tikėti, kad vaikai, kurių tėvai dabar įkalinti, persekiojami, sulauks jų namuose.
„Noriu tikėti, kad Krymas vėl taps Ukrainos dalimi, o Krymo totoriai atgaus savo teises kaip tauta Ukrainoje.
Tiesa, jei manęs paklaustų prieš ketverius metus, kaip viskas klostysis, būčiau atsakęs, kad viskas stos į savo vėžes po metų, pusantrų. Tačiau matome, kad tai tęsiasi jau penkerius metus ir pabaigos, deja, nesimato“, – sakė I.Umerovas.
Išeitis tėra viena – toliau sankcijomis spausti Rusiją, kad šį pati atsisakytų Krymo kaip naštos, kurios negali pakelti.
„Leisiu sau spekuliuoti, kad Rusija, tokia, kokia egzistuoja dabar, toliau gyvuoti negalės. Jos vietoje turėtų atsirasti 10 ar daugiau mažesnių valstybių. Kiekviena jų pati rinksis savo ateities kelią“, – tikino I.Umerovas.
Krymo totoriai, pasak jo, nuleisti rankų neketina. Jie ir toliau kreipsis į tarptautinę bendruomenę, bandydama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susidūrė.
Šių metų vasarą Lietuvos prezidentės „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotas I.Umerovas tikino, kad Krymo totorių, Ukrainos santykiai su mūsų šalimi yra ypatingi.
„Su Lietuva turime itin šiltus santykius. Jūs esate vieni mūsų artimiausių draugų. Lietuvos vaidmuo sprendžiant Ukrainos klausimą yra labai svarbus. Jūsų šalis dažnai inicijuoja rezoliucijas, ragina kitus atkreipti dėmesį, kalba tarptautinėje arenoje. Sunku būtų pervertinti Lietuvos pastangas, todėl palinkėčiau tęsti šiuos darbus ir sutelkti kuo daugiau bendraminčių“, – teigė I.Umerovas.
