Nyderlandų šiaurėje esantis Zėreipo miestelis iš pažiūros atrodo įprastas, bet patyrinėjus atidžiau ant namų, mokyklų ir istorinių pastatų sienų galima pastebėti įtrūkimų.
Virtinę požeminių smūgių, sukeltų dujų gavybos viename didžiausių telkinių Europoje, esančiame Groningeno provincijoje, sausį vainikavo 3,4 balo žemės drebėjimas – didžiausias šalyje per pastaruosius šešerius metus.
„Staiga išgirdau du galingus trinktelėjimus, vieną po kito. Tuomet viskas pradėjo drebėti“, – 50-metis ūkininkas Bertas- Janas Huizingas pasakojo apie drebėjimą, įvykusį, kai vyras vairavo krautuvą.
Kilus visuomenės pasipiktinimui, kad tokie įvykiai pradeda kelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, Olandijos vyriausybė paskelbė, kad dujų gavyba Groningeno telkinyje iki 2030 metų bus visiškai užbaigta.
Šis sprendimas – didelis smūgis projektui, gavusiam milijardus eurų iš valstybės iždo dėl dujų eksporto sutarčių, ypač su Prancūzija ir Vokietija.
„Nebetinkamas gyventi“
Pasak ekspertų, žemės drebėjimų kyla dėl didžiulių požeminių ertmių, susidariusių išgaunant dujas.
Aukšta tvora juosia netoli Zėreipo esančią Lermanso gavybos aikštelę, kur darbai dabar sustabdyti, bet vietos gyventojai iki šiol kai kada junta požeminius virpesius.
Neseniai šimtai aktyvistų nakvojo palapinėse toje vietoje, protestuodami prieš gavybą.
Nors buvo paskelbta, kad telkinys bus uždarytas, šiemet buvo išgauta daugiau kaip 20 mlrd. kubinių metrų dujų. Per gavybos piką 2013 metais buvo išpumpuota 53,9 mlrd. kubinių metrų.
„2030-ieji tebėra toli, todėl galime sulaukti daugiau žemės drebėjimų“, – perspėjo B.-J. Huizingas.
Daugiausiai bulves auginantis keturių vaikų tėvas darbuojasi sklype, kurį jo žmonos protėviai dirbo pastaruosius 250 metų.
B.-J. Huizingas, vietos tarybos narys ir futbolo klubo prezidentas, sakė, kad jo paties name atsirado tik „keli įtrūkimai“, bet jis nerimauja dėl visos bendruomenės.
Jis vadovauja projektui pastatyti gyvenvietėje naują mokyklą, nes ekspertai nustatė, kad senasis pastatas tapo nesaugus. Be to, buvo pastatyta surenkamų pastatų laikinai apgyvendintiems žmonėms, kurių namų stogai gali įgriūti per kurį nors vėlesnį požeminį smūgį.
Vis tik ne viską įmanoma išgelbėti. Po vėliausio žemės drebėjimo vienintelis miestelio baras buvo uždarytas ir apjuostas tvora; jo pastatą ketinama nugriauti.
„Žemės drebėjimas padarė jam tokios didelės žalos, kad (pastatas) buvo pripažintas nebetinkamu gyventi, – sakė B.-J. Huizingas. – Čia visur esama pastatų, namų ir ūkių, kur žmonės nebesijaučia saugūs.“
Tuo metu rūpesčiai dėl prašymų išmokėti kompensacijas yra galvasopis, kurį spręsti sunkiai sekasi netgi parlamentui, pridūrė bendruomenės veikėjas.
Kartu su dešimtimis kitų ūkininkų B.-J. Huizingas nuvarė savo traktorius į Hagą dalyvauti gyvulių augintojų proteste dėl pavojaus, kad gali būti pažeistas jų mėšlidžių sandarumas.
„Naikinama viskas – mūsų kultūros paveldas, ūkiai, bažnyčios ir netgi žmonės“, – skundėsi 47 metų ūkininkė Annemarie Heite.
„Karšta bulvė“
Olandijos vyriausybė kovą įkūrė nepriklausomą komisiją, turinčią išnagrinėti apie 14 tūkst. prašymų išmokėti kompensacijas.
Tačiau gyventojai sako, kad biurokratai šią opią politinę problemą permetinėja vieni kitiems tarsi karštą bulvę, todėl išmokos vėluoja.
Energetikos įmonės teigia, kad visos kompensacijos galiausiai bus sumokėtos.
„Visos sąskaitos už žalą, susijusią su dujų gavyba, bus apmokėtos“, – paskelbė įmonė „Shell Netherlands“, lygiomis dalimis su „ExxonMobil“ valdanti bendrovę NAM, nuo 1963 metų išgaunančią gamtines dujas didžiuliame Groningeno telkinyje.
Tuo metu biurokratais nusivylę vietos gyventojai kalba laukiantys kokio nors sukrėtimo, galinčio išjudinti padėtį.
„Jeigu būčiau cinikas, sakyčiau, kad mes beveik norėtume, jog įvyktų naujas žemės drebėjimas, galintis paspartinti procesą“, – sakė B.-J. Huizingas.
