Savininkas idėjos griebėsi ne dėl to, kad norėtų atsikratyti balasto – nedideliame Kardigano mieste parduotuvė veikė pelningai ir galėjo būti parduota už 30 tūkst. svarų sterlingų (33 tūkst. eurų), tačiau P.Morrisas nusprendė išpildyti kieno nors svajonę.
„Galvojau apie pardavimą, bet nusprendžiau suteikti kam nors galimybę. Svarbiausia, kad knygynas pasiliktų gerose rankose“, – teigė savininkas.
Be to, jam paūmėjo osteoartritas ir P.Morrisas nusprendė 52-ejų išeiti į pensiją.
Per pastaruosius tris mėnesius bent 20 svarų (22 eurus) „Bookends“ išleidusių pirkėjų vardai buvo užrašomi ant lapelio ir įmetami į skrybėlę.
O praėjusią savaitę P.Morrisas per iškilmingą ceremoniją ištraukė vieno iš 60 šios loterijos dalyvių vardą. Tai buvo Ceisjanas van Heerdenas iš Nyderlandų.
„Jis yra nuolatinis klientas ir labai džiaugiuosi, kad jam atiteko galimybė vadovauti knygynui. Iš jo galima visai neblogai pragyventi – pernelyg daug knygynų pastaraisiais metais buvo uždaryti“, – tikino P.Morrisas.
C.van Heerdenas traukiant loteriją nedalyvavo, bet apie laimėjimą sužinojo telefonu.
„Buvau visiškai nustebintas. Labai mėgstu skaityti knygas. Netyčia atsidūriau šiame knygyne, kai televizijos laidos kūrėjai filmavo reportažą apie P.Morriso paskelbtą loteriją, ir nutariau dalyvauti“, – pasakojo olandas.
Naujasis knygyno savininkas prie verslo vairo oficialiai stos lapkričio 5-ąją. „Bookends“ C.van Heerdenas ruošiasi vadovauti kartu su draugu iš Islandijos, kuris dėl to persikels į Velsą.
Beje, juodu niekada nesimatė gyvai, nors virtualiais draugais yra net devynerius metus: „Tai skamba keistai, bet esame tikri, kad mums pavyks. Tai puiki galimybė.“
P.Morrisas teigė, kad ne vienas jo klientas teigė visada svajojęs apie nuosavą knygyną.
Jo paties verslo pradžia kiek netikėta. Idėja velsietis susiviliojo internete pamatęs, kad vienas į pensiją išėjęs knygyno savininkas skelbiasi parduodąs 18 tūkst. knygų.
„Pamaniau, kad tai skamba puikiai. Tas vyras uždarė knygyną, o visą lentynų turinį saugojo savo namuose norėdamas, kad visos knygos atitektų vienam žmogui. Sudarėme sandorį ir su vienu draugu sunkvežimiu nuvažiavome į Didįjį Jarmutą, kad susirinktume knygas“, – prisiminė P.Morrisas.
Jeigu ne sunkėjantis osteoartritas, britas ir toliau vadovautų „Bookends“: „Visada norėjau turėti knygyną.
Dabar ši svajonė jau išpildyta, tad galiu ją perleisti kam nors kitam.“
