Pontifikas Vilniuje apie 11 val. nusileido Italijos oro linijų „Alitalia“ lėktuvu. Taip popiežius elgiasi visada: į užsienio šalį tradiciškai atvyksta „Alitalia“ reisu, o išvyksta vietos oro linijų, jeigu tokios yra, skrydžiu.
Pavyzdžiui, kai vyko paskutinio vizito į Airiją, į Dubliną atvyko itališkų oro linijų užsakomuoju reisu, o išvyko „Aer Lingus“.
Šeštadienį iš Romos Fiumičino oro uosto lėktuvas „Airbus A320-216“ pakilo 7 val. 37 min. (vietos, 8 val. 37 min. Lietuvos laiku).
Kartais sakoma, kad kai popiežiaus lėktuvas pakyla iš Romos oro uosto, jis įgauna ir specialų šauktinį „Shepherd One“ (Ganytonas nr. 1) – panašiai kaip JAV, kur orlaivis, kuriame yra prezidentas, visada turi šaukinį „Air Force One“.
Tačiau nei radaruose, nei specialiose skrydžius stebėti leidžiančiose programėlėse šis šaukinys nėra matomas, o vietoj to tiesiog skelbiamas reiso numeris AZ4000. Šiuo reisu popiežius atvyko ir į Vilnių.
Nors „Alitalia“ turi teisę skraidinti Romos katalikų bažnyčios vadovą, Šventojo sosto malonės oro linijos nesulaukė.
Ši kompanija jau 2008-aisiais paskelbė bankrotą ir pakeitė savo prekės ženklą, o iš finansinės duobės negali išlipti jau seniai. Iš Romos vis dar skraidančias avialinijas jau seniai aplenkė kitos sėkmingesnės kompanijos.
Beje, lėktuvas, kuriuo skrenda popiežius, nugabenęs jį į užsienio šalį, tampa paprastu keleiviniu orlaiviu. Pavyzdžiui, „Boeing 777“, kuris Pranciškų nuskraidino į Čilės sostinę Santjagą, jau kitą dieną keleivius iš Buenos Airių skraidino į Romą.
Popiežiui lėktuve yra skiriamos dvi verslo klasės vietos, o kartu vykstantys reporteriai dalijasi ekonominės klasės vietomis.
Pirmasis lėktuvu keliavęs popiežius buvo Paulius VI, kuris 1964-aisiais orlaiviu skrido į Izraelį.
Daugiausiai keliavusiu popiežiumi tapo Jonas Paulius II, kuris iš viso oru nukeliavo daugiau nei milijoną kilometrų – daugiau nei visi jo pirmtakai kartu sudėjus – ir aplankė du trečdalius pasaulio valstybių.
Popiežius Pranciškus laiko taip pat veltui neleidžia – nuo 2013 metų jis apskriejo penkis žemynus ir 34 šalis, skaičiuojant tik oficialius vizitus.
Kaip atrodo skrydis su popiežiumi?
Popiežių Pranciškų į Lietuvą šeštadienį atskraidinęs lėktuvas niekuo nesiskiria nuo bet kokio kito keleivinio orlaivio, išskyrus ant kėdžių atlošų padėtus užtiesalus su Vatikano herbu.
Tačiau šiam lėktuvui dar nepakilus iš Romos, kartu su popiežiumi skrendantys jo veiklą nušviečiantys televizijos žurnalistai jau sustatė vaizdo kameras.
Reporteriai laukė, kol verslo klasėje sėdintis popiežius per šviesiai rudą širmą žengs pas juos į ekonominę klasę.
Tai įvyko nuo pakilimo iš Romos praėjus maždaug pusantros valandos, praneša popiežių kelionėje į Baltijos šalis lydintis BNS žurnalistas.
Į žurnalistų erdvę įžengęs popiežius pirmiausia pasakė kelis sakinius apie artėjantį vizitą.
„Tai trys šalys, kurios yra panašios, tačiau tuo pačiu ir skirtingos. (…) Bus daug darbo“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Paskui jis priėjo pasisveikinti ir pasikalbėti su kiekvienu žurnalistu atskirai.
Dalykiniai klausimai šių susitikimų metu paprastai neužduodami – jie laikomi galimybe asmeniškai susipažinti su popiežiumi, perduoti laiškus, dovanas ar prašymus.
Spaudos konferencija
Vienu svarbiausių popiežiaus vizitų užsienyje akcentų yra lėktuve vykstanti spaudos konferencija, kurios formatas keitėsi su kiekvienu Šventuoju Tėvu.
Pavyzdžiui, popiežius Benediktas XVI spaudos konferenciją rengdavo vizitų pradžioje, tačiau atsakinėdavo tik į suderintus klausimus.
Jonas Paulius II pirmaisiais savo pontifikavimo metais eidavo pas kiekvieną skirtingomis kalbomis kalbančių žurnalistų grupę, o su jomis praleisdavo po kelias minutes.
Tačiau vėliau dėl amžiaus ir sveikatos problemų Jonas Paulius į verslo klasę pasikviesdavo kiekvieną žurnalistą atskirai, tačiau reporteriams užtekdavo laiko tik greitam pasisveikinimui.
Tuo metu popiežius Pranciškus rengia spaudos konferenciją skrydyje atgal į Romą ir atsakinėja į nesuderintus klausimus. Pavyzdžiui, po vizito Airijoje ponfitikas atsakė į šešis klausimus.
Tokių spaudos konferencijų metu buvo ištarta ne viena skambi Pranciškaus frazė, pavyzdžiui, garsusis jo pasisakymas 2013 metais. Tuomet kalbėdamas apie gėjus Šventasis Tėvas pareiškė: „Kas aš toks, kad teisčiau?“.
Visgi šįkart popiežius turėtų sulaukti klausimų, susijusių su besitęsiančių kunigų seksualinio išnaudojimo skandalų virtine, kurių metų popiežius taip pat buvo apkaltintas ignoravęs šią problemą.
Dalį žurnalistų taip pat domina Šventojo Tėvo santykis su Ortodoksų bažnyčia ir Kinijos bandymai izoliuoti Taivaną, gerėjant Vatikano ir Pekino santykiams.
