Kremliaus įkurta Rusijos karinės istorijos draugija teigia ieškanti sovietų karių, žuvusių šiame regione, kai jis per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupuotas suomių, tuomečių nacių sąjungininkų.
Tačiau žmogaus teisių aktyvistai tvirtina, kad organizacija siekia nuslėpti Stalino laikų represijų pėdsakus Sandarmocho girioje Karelijos respublikoje.
Yra žinoma, kad šiame miške per Josifo Stalino vykdytus valymus buvo sušaudyta iki 9 000 žmonių.
„Antrojo pasaulinio karo karių paieškos vietoje, kurioje NKVD 4-ame dešimtmetyje vykdė masines egzekucijas atrodo kaip mėginimas manipuliuoti atmintimi“, – sakoma nevyriausybinės organizacijos „Memorial“ tinklalapyje.
„Memorial“ kaltina istorijos draugiją siekiant „dangstyti teroro aukas kitomis aukomis“.
Be to, „mažai tikėtina“, kad Sandarmoche suomiai sušaudė į nelaisvę paimtus Raudonosios armijos karius, pridūrė „Memorial“.
Tačiau Rusijos karinės istorijos draugija sako per kasinėjimus rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje radusi penkių žmonių, veikiausiai sovietinių karių, palaikus.
„Vienas kūnas rastas individualiame kape... už nugaros surištomis rankomis ir kulkos liekanomis kaukolėje. Aišku, kad asmuo buvo sušaudytas“, – per spaudos konferenciją sakė draugijos mokslo direktorius Michailas Miagkovas.
Jis pridūrė, kad bus atliekami tolesni tyrimai.
Pasak istoriko Sergejaus Verigino, bendradarbiaujančio su Karinės istorijos draugija, Suomijos pajėgos buvusiuose NKVD lageriuose Sandarmocho rajone laikė tūkstančius sovietų belaisvių.
„Suomių istorikai tyrinėjo tarybinių karių egzekucijas Suomijoje, bet ne Rusijos teritorijoje“, – pažymėjo mokslininkas.
Rusijos valdžia pastaraisiais metais dėjo pastangas teigiamai nušviesti Stalino valdymą ir menkinti represijas bei priverstinę kolektyvizaciją, nusinešusią milijonus žmonių gyvybių.
Katynės žudynių atgarsiai
Žmogaus teisių grupės lieka įsitikinusios, kad šie kasinėjimai turi politinį atspalvį.
„Man akivaizdu, kad šių kasinėjimų tikslas – manipuliuoti visuomenės nuomone. Tai mėginimas nuslėpti stalinizmo nusikaltimus“, – sakė naujienų agentūrai AFP istorikas Anatolijus Razumovas, tyrinėjantis represijų laikotarpį.
A. Razumovas atkreipė dėmesį į 2016 metais įvykusį jo kolegos Jurijaus Dmitrijevo, tyrinėjusio to paties regiono Stalino laikų masines kapavietes, areštą.
Prieš J. Dmitrijevą, „Memorial“ padalinio Karelijoje vadovą, buvo pradėtas itin prieštaringai vertinamas tyrimas dėl nepilnamečių lytinio išnaudojimo.
Šių metų balandį jis buvo išteisintas, bet vėliau regiono aukščiausioji teismo institucija panaikino nutartį ir iškėlė naujų kaltinimų.
„Bijau, kad Sandarmoche norima padaryti tą patį, kas buvo padaryta Katynėje“, – sakė A. Razumovas, turėdamas omeny vietovę netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto, kur 1940 metais J. Stalino įsakymu buvo sušaudyta apie 25 tūkst. į nelaisvę paimtų lenkų karių.
Iki 1990 metų Sovietų Sąjunga tvirtino, kad šias žudynes įvykdė naciai.
„Mano nuomone, byla prieš Jurijų (Dmitrijevą) yra tos pačios grandinės grandis“, – sakė istorikas.
Rugpjūčio pradžioje Rusijos opozicinė partija „Jabloko“ ir Stalino represijų aukų giminaičiai apskundė Karinės istorijos draugijos vykdomus kasinėjimus vietos teismui.
Pasak jų, šie tyrimai yra neteisėti, nes vykdomi istorinės atminties vietovėje.
„Rusijos karinės istorijos draugijos vykdomi kasinėjimai nepalietė represijų masinių kapaviečių“, – AFP sakė draugijos atstovė Nadežda Usmanova.
„Per karą žuvę tarybiniai kariai taip pat nusipelnė būti surasti ir palaidoti. Viena tiesa nepakeičia kitos“, – pabrėžė ji.
