73-ejų D.Raderis kali už 10 žmonių, tarp jų ir dviejų vaikų, nužudymą Vičitoje, Kanzaso valstijoje, per 17 metų periodą nuo 1974-ųjų iki 1991-ųjų.
Save BTK žudiku (nuo angliškų žodžių „Bind, Torture and Kill“ – „Surišk, kankink ir nužudyk“) vadinęs amerikietis suimtas 2005-aisiais, o šiuo metu atlieka 10 įkalinimo iki gyvos galvos bausmių Kanzaso kalėjime.
Naujo dokumentinio filmo herojumi tapusio žudiko interviu parodytas tik dabar, nors jį D.Raderis davė prieš 13 metų vienam vietos televizijos reporteriui.
„Kaip toks vaikinas kaip aš – parapijos narys, šeimos galva – įvykdyti tokius nusikaltimus? – svarstė jis, kalbėdamasis su „KAKE-TV“ žurnalistu Larry Hattebergu. – Noriu, kad Sedžviko apygardos, JAV ir viso pasaulio gyventojai žinotų, kad aš esu žudikas maniakas.“
Amerikietis apibūdino ir priežastis, kurios paskatino jį žudyti.
„Esu įsitikinęs, nors žinau, kad taip nedera krikščioniui, bet tikrai manau, kad manyje yra demonas. Jis mane užvaldė seniai, kai buvau dar jaunas. Nuo to laiko jis iš esmės mane kontroliavo“, – kalbėjo nuteistasis.
Tiesa, paklaustas, ar jaučia ką nors dešimčiai savo aukų, D.Raderis patvirtinto: „Žinoma, jaučiu. Jaučiu labai daug jausmų. Man tai buvo tarsi laimėjimas, tarsi rastas objektas. Arba net patyriau malonumą.“
Nužudymus nuo savo žmonos ir dviejų vaikų nuslėpęs amerikietis teigė, kad savo tamsiąją pusę pastebėjo jau aštuntoje klasėje.
Anksčiau D.Raderis tikino, kad link nusikaltimų jį pastūmėjo galios ir garbės troškimas.
Nuo teisėsaugos jam pavyko pasislėpti tris dešimtmečius, nors visą laiką žudikas erzino policiją laidydamas užuominas, o tai galų gale prisidėjo ir prie jo įkliuvimo.
Su Vičitos policija D.Raderis pradėjo bendrauti siųsdamas diskelius, kurių įrašymo vieta, kaip nustatė pareigūnai, buvo jo bažnyčia.
Nuteistasis su kriminalinės psichologijos profesore Katherine Ramsland 2016-aisiais parašė knygą „Žudiko maniko išpažintis: nepapasakota BTK žudiko Denniso Raderio istorija“ („Confession of a Serial Killer: The Untold Story of Dennis Rader, the BTK Killer“.
Ji knygą išleido pasirašiusi susitarimą, kad visas pelnas iš pardavimo bus skiriamas aukų šeimų fondui.
Joje D.Raderis prisipažino planavęs nužudyti ir 11-ąją auką, pakabindamas ją aukštyn kojom, tačiau policija jį spėjo suimti.
Apie planuojamą nusikaltimą knygai žudikas sukurpė net tris su puse puslapio.
„Tai turėjo būti mano svarbiausias darbas, mano grandiozinis atsisveikinimas, todėl norėjau padaryti viską kitaip. Planavau sudeginti namą pasinaudodamas propano balionais“, – rašė D.Raderis.
Nuteistasis prisipažino įsibrovęs į moters kiemą ir pasibeldęs į duris, tačiau pasišalino, kai netikėtai gretimoje gatvėje prie namo darbą pradėjo kelininkų brigada.
Nusikaltimą D.Raderis planavo kitam pavasariui, tačiau buvo suimtas 2005-ųjų vasarį.
Žudiką sučiupusius pareigūnus pašiurpino pasididžiavimas, su kuriuo nusikaltėlis kalbėjo apie planuojamus kankinimus. Gautą informaciją policija iš pradžių slėpė net nuo moters, kuri vos netapo 11-ąją jo auka.
Tiesa, vėliau ji buvo įspėta, nes prokurorai sužinojo, kad D.Raderio advokatai pasamdė detektyvus, kurie galėjo su ja susitiekti.
„Ji pakankamai tvirta moteris, tačiau ši informacija ją pakankamai sukrėtė. Vėliau atskleisti visą šią informaciją knygoje buvo labai žiauru“, – teigė buvęs BTK nusikaltimus tyrusios darbo grupės pareigūnas Timas Relphas.
Po D.Raderio suėmimo kelios aukų šeimos padavė į teismą ir užsitikrino, kad jis niekada negalėtų pasipelnyti iš savo nusikaltimų arba pasakojimų apie juos.
