Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) anksčiau šiemet inscenizavo A.Babčenkos mirtį, o Kijevas pareiškė, kad ši gudrybė turėjo sužlugdyti tikrą pasikėsinimą į žurnalisto gyvybę, esą organizuotą Maskvos.
SBU vadovas Vasylis Hrycakas nurodė, kad ketvirtadienį Kijevo teismas skyrė Ukrainos piliečiui Borisui Hermanui ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinus jį kaltu organizavus pasikėsinimą nužudyti A.Babčenką.
Pasak pareigūno, B.Hermanas pripažino savo kaltę ir sutiko bendradarbiauti su tyrėjais.
Prieš Kremlių nusistatęs žurnalistas A.Babčenka gegužę pasirodė prieštaringų vertinimų sulaukusioje spaudos konferencijoje Kijeve, nepraėjus nė parai po Ukrainos tarnybų pranešimų, jog reporteris buvo nušautas savo namuose ir tapo numanomo užsakomojo nužudymo auka.
Kijevas sulaukė aštrios kritikos, kai pripažino inscenizavęs nužudymą, nors tvirtino, kad tokiu būdu siekta sužlugdyti planus įvykdyti tikrą žmogžudystę.
Ginklų gamintojas B.Hermanas buvo suimtas gegužės pabaigoje įtariant organizavus pasikėsinimą nužudyti. Pasak Kijevo, šis asmuo buvo užverbuotas Rusijos slaptųjų tarnybų.
Buvęs ukrainiečių ortodoksų dvasininkas Oleksijus Cymbaliukas, kovęsis su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje, sakė Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC, kad B. Hermanas pasiūlė jam už atlygį nužudyti A.Babčenką.
O.Cymbaliukas sakė apie tai pranešęs SBU.
Tuo metu B.Hermanas, bendros Ukrainos ir Vokietijos ginklų įmonės „Schmeisser“ vykdomasis direktorius, sakė bendradarbiavęs su ukrainiečių saugumo tarnybomis ir iš pat pradžių žinojęs, kad A.Babčenkos nužudymas buvo tik suvaidintas.
A.Babčenka 2017 metų vasarį pasitraukė iš Rusijos, sulaukęs grasinimų.
Jis bendradarbiavo su keletu žiniasklaidos priemonių, įskaitant Rusijos opozicijos laikraštį „Novaja gazeta“. Be to, jis buvo aktyvus tinklaraštininkas ir kaltindavo Rusijos valdžią žudant Kremliaus kritikus, taip pat kurstant karus Ukrainoje, Sirijoje ir kitur.
A.Babčenka papasakojo apie operaciją, per kurią pasaulis turėjo būti įtikintas, jog žurnalistas buvo nušautas. Pasak jo, jam netgi teko apsivilkti marškinėlius su skylėmis, tarsi padarytomis kulkų, ir išsitepti kiaulės krauju.
Maskva piktai neigė visus kaltinimus dėl jos numanomo vaidmens nužudymo sąmoksle ir tvirtino, kad ši „provokacija“ buvo surengta siekiant diskredituoti Rusiją.
