„Tragediją nulėmė virtinė veiksnių. Ir tai, kad įgulos vadas laiku nesiėmė veiksmų dėl išskridimo į atsarginį aerodromą esant faktinėms oro sąlygoms aerodrome Smolenske, ir klaidingi įgulos veiksmai leidžiantis nematant antžeminių orientyrų, tolesnis rengimasis tūpti ir, taip pat, reikiamos reakcijos ir būtinų veiksmų nebuvimas ne kartą suveikus perspėjimo dėl artėjimo prie žemės sistemai“, – pažymėjo S. Petrenko.
Pasak jos, „rusų tyrėjams neliko klausimų dėl įvykio priežasčių“.
Rusijos tyrimų komitetas pabrėžė, kad sprogimo versija tyrimo metu buvo tikrinama, bet nepasitvirtino.
„Visos kitos versijos, įskaitant tas, kurias išsakė lenkai, buvo kruopščiai patikrintos. Konkrečiai, tarp pirmųjų buvo tikrinama sprogimo versija, bet ji nepasitvirtino“, – sakė atstovė.
Tokias pačias išvadas, pasak jos, padarė ir Maskvoje įsikūrusio Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (TAK), prižiūrinčio civilinę aviaciją Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalyse, specialistai.
Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas netoli Smolensko Rusijoje sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės – prezidentas, kiti aukšto rango Lenkijos politikai, kariuomenės, valstybės institucijų atstovai, dvasininkai.
L. Kaczynskis skrido dalyvauti gedulinguose renginiuose Katynėje, kur yra palaidoti 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD sušaudyti lenkų kariškiai.
