Šis teismo sprendimas skaldo Ispanijos visuomenę ir atveria senas žaizdas.
Birželį į valdžią atėjęs premjeras Pedro Sanchezas, nuvertęs savo pirmtaką konservatorių per balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente, diktatoriaus palaikų iškėlimą iš milžiniško Kritusiųjų slėnio mauzoliejaus netoli Madrido laiko vienu savo prioritetų.
„Kaip tvirta demokratija Ispanija negali sau leisti, kad simboliai skaldytų ispanus“, – vos atėjęs į valdžią pareiškė P. Sanchezas visuomeniniam transliuotojui TVE. Jis netrukus pridūrė, kad toks mauzoliejus būtų neįsivaizduojamas kitose Europos valstybėse, tokiose kaip Italija ar Vokietija, kurios išgyveno fašistinę diktatūrą.
P. Sanchezo Socialistų partija tvirtino siekianti, kad memorialas būtų pertvarkytas į „visiems ispanams skirtą susitaikymo ir prisiminimo, o ne atsiprašymo už diktatūrą vietą“.
Prieš priimant šį dekretą Socialistų grupės vadovas Senate Anderas Gilas sakė, kad vyriausybė nori sunaikinti „demokratinę anomaliją“ – „diktatoriui skirtą mauzoliejų“.
Priverstinis darbas
F. Franco valdė Ispaniją geležiniu kumščiu nuo 1936–1939 metais vykusio pilietinio karo pabaigos iki savo mirties 1975-aisiais.
Jis buvo palaidotas uolos papėdėje iškastoje įspūdingoje bazilikoje, virš kurios stovi 150 metrų aukščio kryžius, o po ja driekiasi milžiniška esplanada.
Šis monumentas nuo 1941 iki 1959 metų Gvadaramos kalnuose buvo statomas F. Franco režimo iniciatyva. Dalį darbų buvo priversti atlikti politiniai kaliniai. Čia palaidota maždaug 37 tūkst. žmonių, kariavusių abiejose pusėse per pilietinį karą, kurį sukėlė F. Franco sukilimas prieš išrinktą respublikonų valdžią.
Baziliką, kurioje palaidoti diktatoriaus palaikai, prižiūri benediktinų vienuoliai. Kas dieną ant jo kapo dedama šviežių gėlių.
F. Franco, kurio nacionalistų pajėgos laimėjo karą prieš respublikonus, paskyrė monumentą „visiems kritusiesiems“ konflikto metu. Tačiau jo kritikai sako, kad žiaurus diktatorius neturėtų būti taip išaukštintas.
Be to, pasak monumento priešininkų, žuvusių respublikonų artimiesiems nebuvo pranešta apie jų palaikų perkėlimą į šį slėnį.
Vyriausybei paskelbus apie savo planus, į Kritusiųjų slėnį atvykstančių lankytojų skaičius labai išaugo. Už monumentą atsakinga Ispanijos nacionalinio paveldo tarnyba sako, kad per liepą čia apsilankė 38 tūkst. žmonių, o birželį – 23 000.
„Praeities šmėkla“
P. Sanchezo mažumos vyriausybė tvirtina, kad F. Franco palaikų ekshumavimui parlamentas pritarė praėjusiais metais, tačiau buvusi konservatorių vyriausybė šią iniciatyvą ignoravo.
Dekretą dar turi patvirtinti parlamentas, kur šį žingsnį remia kraštutinė kairioji partija „Podemos“, taip pat mažesnės Katalonijos separatistų ir baskų nacionalistų partijos.
Tačiau F. Franco palaikų ekshumavimui kategoriškai priešinasi jo palikuoniai. Jie atsisako perkelti palaikus į šeimos kapavietę Galisijoje, Ispanijos šiaurės vakaruose, o didžiausia opozicijoje esanti konservatyvi Liaudies partija (PP) pagrasino apskųsti vyriausybės dekretą teisme.
P. Sanchezui „svarbiau atgaivinti praeities šmėklas, nei suvilioti žmones ateitimi. Jam labiau rūpi atverti mūsų baisiausios praeities žaizdas, o ne telkti dėmesį į mūsų geresnę dabartį“, naujasis PP lyderis Pablo Casado sakė žurnalistams ketvirtadienį.
Praėjusį mėnesį vyriausybė taip pat pranešė, kad nori sukurti vadinamą teisybės komisiją pilietinio karo ir diktatūros piktadarystėms išaiškinti, taip pat panaikinti F. Franco laikų politiškai motyvuotus teismų sprendimus.
