Pekine esančio Longčiuano vienuolyno vyresnysis Xuechengas, valdančiosios Komunistų partijos narys, yra vienas iškiliausių veikėjų, apkaltintų per šalyje stiprėjantį moterų teisių judėjimą #MeToo.
Praeitą mėnesį internete paskelbtame 95 puslapių pranešime du vienuoliai kaltino Xuechengą siuntinėjus intymaus turinio žinutes mažiausiai šešioms moterims. Vienuolyno vadovas esą grasinimais arba meilikavimu siekė įtikinti šias vienuoles jam atsiduoti.
Šiems kaltinimams iškilus į viešumą, Kinijos aukščiausioji religijos reikalų institucija neilgai trukus pradėjo tyrimą.
Xuechengas apie savo atsistatydinimą paskelbė per trečiadienį surengtą Kinijos budistų asociacijos vadovų posėdį.
„Taryba priėmė Xuechengo atsistatydinimą iš Kinijos budistų asociacijos pirmininko pareigų“, – sakoma trečiadienį šios organizacijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Šis įvykis buvo paminėtas ilgame pranešime apie asociacijos tarybos posėdį. Jame nepateikiama jokios išsamesnės informacijos apie Xuechengo pasitraukimo motyvus, taip pat neminimas tyrimas dėl jo veiksmų.
Tas pats pranešimas buvo paskelbtas Valstybinės religinių reikalų administracijos, įvairias religines grupes prižiūrinčios vyriausybės institucijos.
Didelę įtaką kinų budistų bendruomenei darančio Xuechengo, socialiniuose tinkluose turinčio milijonus sekėjų, paskyra į tviterį panašiame tinkle „Weibo“ nebuvo atnaujinta nuo rugpjūčio 1 dieną, kai jis paskelbė pareiškimą, neigiantį kaltinimus dėl netinkamo seksualinio elgesio.
Du vienuoliai, kurie nebėra Longčiuano vienuolyno nariai, savo pareiškime teigė, kad keturios moterys nusileido Xuechengo reikalavimams.
Vienas iš šio pranešimo autorių socialiniuose tinkluose aiškino, kad buvo įtikintas iškelti šį reikalą į viešumą, nes aukos buvo ignoruojamos valdžios tarnybų, atsisakiusių tirti jų skundus.
Vėliau vienuolių pareiškimas ir vėlesnės su juo susijusios žinutės buvo pašalintos jų autorių arba ištrintos cenzūros.
Kinijos teisinėje sistemoje nėra lytinio persekiojimo apibrėžimo. Taip pat nėra jokių taisyklių, kaip turi būti reaguojama į lytinės prievartos atvejus mokyklose arba darbo vietose.
Anksčiau šiais metais Kiniją pasiekė #MeToo judėjimas, ir daugiau moterų pradėjo kalbėti apie patiriamus lytinius užpuolimus, ypač universitetų miesteliuose.
Kitaip negu Vakarų šalyse, kur #MeToo kaltinimai privertė atsistatydinti daug įvairių veikėjų ir paskatino didelio masto visuomenės debatus, Kinijos valdžia tokias diskusijas stengėsi kontroliuoti ir kai kada imdavosi šalinti komentarus socialiniuose tinkluose šia tema.