Susitarimą dėl Kaspijos jūros statuso, kėlusio nesutarimų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, pasirašė Azerbaidžano, Irano, Kazachstano, Rusijos ir Turkmėnistano vadovai.
Susitikimui pirmininkavęs Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas prieš susitarimo pasirašymą sakė, kad lyderiai yra „istorinio renginio dalyviai“.
„Galime pripažinti, kad susitarimą dėl jūros statuso buvo sunku ir neįmanoma iš karto pasiekti. Derybos truko daugiau nei 20 metų ir iš visų šalių pareikalavo daug bendrų pastangų“, – pareiškė jis.
Susitarimo varančiąja jėga laikomos Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sakė, kad šis vadovų susitikimas yra „epochinės svarbos“. Jis taip pat paragino stiprinti karinį Kaspijos jūros valstybių bendradarbiavimą.
Sekmadieninis viršūnių susitikimas buvo toks penktas nuo 2002 metų, tačiau nuo Sovietų Sąjungos žlugimo buvo surengta daugiau nei 50 žemesnio lygmens susitikimų. Susitarimu išsprendžiamas ilgametis ginčas, ar Kaspijos jūra yra jūra ar ežeras, nes skirtingais atvejais taikoma skirtinga tarptautinė teisė.
Nors susitarime apie Kaspijos jūrą kalbama kaip apie jūrą, Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas anksčiau šią savaitę Rusijos dienraščiui „Kommersant sakė, kad susitarime jai suteiktas „specialus teisinis statusas“.
Kremliaus teigimu, susitarime numatytas bendras jūros naudojimas, tačiau padalinamas jo dugnas ir požeminiai ištekliai. Iranui atiteko mažiausia jūros dalis, dėl ko šalis potencialiai laikoma didžiausia pralaimėtoja.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani sekmadienį susitarimą pavadino „svarbiu dokumentu“, tačiau pridūrė, kad jis nenutraukia visų nesutarimų dėl jūros.
„Šiandien mes turime pagrindų susitarimą dėl veiksmų Kaspijos jūroje, ko nebuvo anksčiau, – sakė Irano prezidentas. – Tačiau yra kitų klausimų, kuriuose reikės spręsti per kitus susitikimus.“
Irano vadovas taip pat pasveikino susitarimo nuostatą, kuri draudžia ne Kaspijos jūros valstybėms dislokuoti karines pajėgas šioje jūroje. „Kaspijos jūra priklauso tik Kaspijos jūros valstybėms“, – pareiškė jis.
Šią nuostatą gyrė ir V. Putinas, pareikšdamas, kad ji padės „užtikrinti taikų Kaspijos jūros statusą“.
Nacionalinės ribos
Susitarimu apibrėžiamus nacionalinės jūros ribos, kas itin svarbu, nes joje yra gausu naftos ir dujų išteklių. Skaičiuojama, kad šioje jūroje yra 50 mlrd. barelių naftos ir kiek mažiau nei 300 trln. kubinių metrų dujų.
Irano prezidentas per susitikimą kelis kartus pabrėžė, kad šios ribos galutinai turi būti apibrėžtos šalių tarpusavyje.
Susitarimas taip pat suteikia vilties Kaspijos jūros ekologinei įvairovei ir mažėjančioms didžiojo eršketo atsargoms. Šios žuvies ikrai yra itin vertinami pasaulyje.
Kaspijos dujotiekio planas
Turkmėnijos vadovas Gurbanguly Berdymuchamedovas entuziastingai pasveikino susitarimas, nes jo šalis nori eksportuoti dujas į Europą per ilgai planuotą Kaspijos dujotiekį. Šis projektas turėtų leisti Europos šalims sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų išaugusios geopolitinės konfrontacijos metu.
