Nors Rytų Europoje vakar buvo justi šioks toks palengvėjimas, Pietų Prancūzijoje aukščiausios temperatūros tikimasi dar šiandien.
O savaitgalį šalies valdžia įspėjo prancūzus pasiruošti kaitrai, kurios Prancūzija nematė nuo pragaištingos 2003-iųjų vasaros, kai karščio banga pražudė tūkstančius pensininkų.
„Reikia gerti daug vandens, bet taip pat nepamiršti pavalgyti ir vartoti druskos, – įspėjo sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn. – Jau artimiausiu metu turėsime pritaikyti savo įspėjimų sistemą, nes iki šiol tokios situacijos nebuvo.“
Kai kuriuose miestuose buvo apribotas automobilių greitis, kad būtų sumažinta tarša ir nebūtų niokojamas asfaltas.
O Maskvos savivaldybės Darbo ir socialinės apsaugos departamentas visuose sostinės rajonuose įrengė 300 specialių kambarių, kuriuose galima atsivėsinti.
Šiomis patalpomis, įrengtomis neįprastai karštą 2010-ųjų vasarą, per mėnesį gali pasinaudoti iki 100 tūkst. žmonių.
Vėsiuosiuose kambariuose maskviečiai gali žiūrėti televizorių, žaisti stalo žaidimus ar skaityti. Juose įrengti kondicionieriai, tiekiamas geriamasis vanduo ir, jei reikia, medicinos pagalba.
Bet mirčių toliau išvengti nepavyksta. Ispanijoje žuvusių nuo karščio skaičius pasiekė penkis, kai Taragonoje nuo šilumos smūgio mirė du benamiai.
Ugniagesiai laukia rimstančių vėjų, kad galėtų suvaldyti pietvakarinėje Huelvos provincijoje siaučiančius gaisrus. Portugalijoje, Algarvėje, gelbėtojams taip pat sunkiai sekėsi kovoti su liepsnomis.
1,1 tūkst. ugniagesių vakar Monšikėje kovojo su ugnimi, o nuo jos Faro apygardoje nukentėjo mažiausiai 44 žmonės.
Karštis turi ir keistų pasekmių. Dėl aukštos temperatūros sumažėjo aukščiausias Švedijos taškas. Pietuose esantis Kebnekaisės kalnas pirmąkart per 140 stebėjimo metų taip aptirpo, kad tapo mažesnis už greta stūksančią šiaurinę šio kalno viršūnę.
Sekmadienį viršukalnes išmatavę Stokholmo universiteto mokslininkai pranešė, kad pietinė smailė, kurią sudaro ledynai, jau pusmetriu mažesnė už šiaurinę, sudarytą tik iš uolienų.
Vien tik per pastarąjį mėnesį ji sumažėjo 4 metrais.
Toliau kaista ne tik Europa, bet ir Azija. Korėjos pusiasalyje situacija tokia sudėtinga, kad Seulo gyventojai dėvi liemenes su ledo kubeliais ir šaldančiu geliu, o Pchenjanas jau paskelbė stichiją nacionaline nelaime.
Per pastarąsias savaites, kai tvyro karštis, Pietų Korėjoje mirė dešimtys žmonių ir nugaišo milijonai gyvūnų, tarp jų ir 2 mln. vištų paukštynuose.
40 laipsnių pasiekusi temperatūra miestiečius suvarė į kondicionuojamus prekybos centrus. Rytuose esančiame Gangningo uostamiestyje valdžia viešosiose vietose – autobusų stotelėse ir traukinių stotyse – išdėliojo ledo gabalų.
Korėjiečiai taip pat vėsinasi fontanuose, rankiniais elektriniais ventiliatoriais arba šoka į baseinus.
Tiesa, Šiaurės Korėjos, kurioje temperatūra taip pat artėja prie 40 laipsnių, gyventojai apie oro kondicionierius dėl nuolatinio elektros trūkumo negali net pasvajoti.
Uždaros valstybės žmonės su kaitra kovoja maudydamiesi upėse ir tvenkiniuose arba valgydami tradicinį korėjietišką šaltąjį grikinių makaronų patiekalą.
O valdžia ragina piliečius prisidėti prie kovos su karščiu, keliančiu rimtą grėsmę ekonomikai, kurios pagrindas – žemės ūkis.
„Kaimiškosios vietovės visoje šalyje skelbia apie sausros ir karščio padarytą žalą ryžių ir kukurūzų laukams“, – praneša valstybinis laikraštis „Rodong“.
Europą pirmadienį vėl kepino rekordinei artima kaitra, bet šioks toks atokvėpis jau prognozuojamas po ištisas savaites tvyrojusių karščių, dėl klimato pokyčių galinčių tapti regiono norma.
Ispanija baigia suvaldyti miškų gaisrus
Ispanijoje karščių aukų sekmadienį padaugėjo iki septynių, vienam 40-mečiui vokiečiui susmukus per piligriminę kelionę Šv. Jokūbo keliu rytiniame Ekstremadūros regione, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė.
Vietos pareigūnai taip pat užregistravo kitų mirčių nuo šilumos smūgio Ekstremadūros ir Katalonijos regionuose.
Gaisrai Portugalijoje
Portugalijoje kaitra šiek tiek atlėgo, bet apie 1,1 tūkst. ugniagesių, padedant 160 karių, toliau kovoja su gaisru Monšikėje. Pareigūnai labai laukia atskrendant dviejų Ispanijos gaisrų gesinimo lėktuvų.
Gelbėjimo tarnybų pareigūnai iš pradžių reiškė optimizmą, kad jiems sekasi valdyti liepsnas, bet naujausiame pranešime šio pasitikėjimo nebebuvo. Abelis Gomesas, vienas iš civilinės saugos tarnybos vadovų, sakė, kad „padėtis, deja, pasikeitė“.
„Stebėjome itin intensyvių (ugnies) proveržių“, nulemtų smarkių vėjų, pridūrė jis.
Meteorologijos tarnyba nurodė, kad po šeštadienį pasiekto kaitros piko temperatūra nukrito žemiau 45 laipsnių ir kad orai toliau vės ateinančias kelias dienas.
Nauja kaitros banga Vokietijoje
Vokietija ruošiasi savaitės viduryje tvyrosiančiam apie 39 laipsnių karščiui. Oficiali statistika rodo, kad šiemet laikotarpio nuo balandžio iki liepos temperatūra buvo 3,6 laipsniais aukštesnė, palyginus su vidutine temperatūra tais pačiais mėnesiais 1961–1990 metais.
Žemdirbiai toliau prašo pagalbos: Vokietijos ūkininkų asociacijos pirmininkas Joachimas Rukwiedas sakė, kad vyriausybei gali tekti skirti apie milijardą eurų, nes kai kuriuose regionuose sunyko iki 70 proc. pasėlių.
Pirmadienį trijose žemėse – Reino krašte-Pfalce, Saro krašte ir Hesene – daugiau kaip milijonas vaikų grįžo į mokyklas, bet dėl kaitros kai kuriems buvo leista grįžti namo anksčiau.
Ištroškusi britų gamta
Jungtinės Karalystės pietuose tebesilaiko iki 32 laipsnių karčiais, bet šiaurėje orai vėsesni ir daugiau debesų.
Kaip praneša žiniasklaida, atokesnėse salose, tokiose kaip Landžio sala Bristolio įlankoje, turinti dešimtis gyventojų, dėl užsitęsusios sausros dabar tapo priklausoma nuo buteliuose išpilstyto vandens, atgabenamo iš šalies pagrindinės dalies, nes vietos ištekliai išseko.
Arano saloje Škotijoje, Silio salose prie pietvakarių Anglijos ir Lamanšo sąsiauryje esančiame Džersyje žmonės raginami taupyti vandenį, rašo dienraštis „Daily Express“.
Nyderlandai nuseko
Žemumose esančius Nyderlandus kaitra vargina lygiai kaip ir kitas šalis, bet niekas nebūtų pamanęs, kad ji gali sukelti pavojų garsiajai dambų ir kanalų sistemai, turinčiai apsaugoti iš jūros atkovotas žemes.
Upės taip nuseko, kad į jų vagas pradėjo skverbtis jūros vanduo, o agentūra „Rijkswaterstaat“, tvarkanti nacionalinę vandens sistemą, atidarinėja užtvankas giliau žemyne, kad jį pašalintų.
Tuo metu garsiojo Utrechto katedros bokšto laikrodis penktadienį 11 val. 23 min. sustojo, dideliam karščiui perkreipus jo mechanizmą.
Europos vaisių ir daržovių perdirbėjų asociacija (Profel), įsikūrusi kaimyninėje Belgijoje, reiškė apgailestavimą dėl jau trejus metus iš eilės ištinkančių sausrų.
„Ekstremalios orų sąlygos Europoje gali lemti produktų kokybės ir kiekybės sumažėjimą“, – sakoma „Profel“ pareiškime. Asociacija taip pat perspėjo dėl „visų daržovių smarkaus stygiaus artimiausiu laikotarpiu“.
Graikijoje – 91 gaisro auka
Graikijoje buvo truputį vėsiau, bet praeitą mėnesį netoli Atėnų siautėjusių miškų gaisrų aukų padaugėjo iki 91, mirus vienai sužeistai 95 metų moteriai, pranešė pareigūnai.
Po liepos 23-osios nelaimės dar 36 žmonės lieka hospitalizuoti, o šešių iš jų būklė – kritinė.
Kepinama Skandinavija
Kai kuriuos Švedijos regionus niokoję miškų gaisrai jau baigiami užgesinti. Krizių valdymo tarnyba „SOS Alarm“ nurodė, kad jų skaičius pirmadienį sumažėjo iki aštuonių.
Pasak pareigūnų, šalies šiauriniame pakraštyje pirmadienį gausiai palijo. Anksčiau rekordinė kaitra ties Šiaurės poliaračiu buvo sukėlusi sausrą ir gaisrų. Vis dėlto daugelyje šalies sričių sausringos sąlygos išlieka.
Kaimyninės Suomijos sostinėje Helsinkyje vienas prekybos centras naktį iš šeštadienio į sekmadienį atvėrė duris žmonėms, trokštantiems atokvėpio nuo karščio.
Prekybos centro „K-Supermarket“ feisbuko paskyroje paskelbtame vaizdo įraše matyti žmonės, susirinkę kondicionuojamose patalpose ant kilimėlių ir miegmaišių.
