„V. Anikejevas tapo vienu iš pirmųjų kalinių, kurio nelaisvėje praleistas laikas nagrinėjant bylą buvo įskaičiuotas į jo laisvės atėmimo bausmę“, – sakė R. Koblevas.
Liepos 3-iąją įsigaliojo Rusijos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris pakoregavo metodiką, kaip nelaisvėje praleistas laikas, kol nagrinėjama byla, įskaičiuojamas į bendrą nuteistajam skirtą laiką kalėti. Nuo šiol viena kardomojo kalinimo diena prilygsta 36 valandoms vidutinio režimo pataisos įstaigoje.
Po V. Anikejevo paleidimo jo gynybos komanda atsiėmė apeliacinį skundą, kuriuo ginčijo Maskvos Lefortovo rajono teismo sprendimą atmesti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, sakė advokatas.
V. Anikejevas, įtariamas grupės „Šaltai Boltai“ organizatorius, ir du jo bendrininkai, Konstantinas Tepliakovas ir Aleksandras Filinovas buvo suimti Maskvoje 2016-ųjų lapkritį. Visi jie buvo apkaltinti neteisėtu įsibrovimu į kompiuterines sistemas.
„Šaltai Boltai“ tapo žinoma prieš kelerius metus. Policijos teigimu, grupė įsilauždavo į aukšto rango pareigūnų, stambių kompanijų ir žiniasklaidos priemonių elektroninio pašto dėžutes bei vogė informaciją.
V. Anikejevo byloje buvo keturios nukentėjusios šalys: Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Belousovas, banko „Sberbank“ aukšto rango vadovas Jevgenijus Kisliakovas, televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas ir Jelena Morozova iš „Summa“ grupės.
Taip pat kaip galimos aukos buvo paminėti Rusijos premjero atstovė spaudai Natalija Timakova ir Kremliaus vidaus politikos departamento vadovo pavaduotojas Timuras Prokopenka. Vis dėlto tyrėjai nerado priežasties juos įvardinti kaip nukentėjusiuosius.
Šaltinis „Interfax“ sakė, kad dar trys įtariami grupės nariai slepiasi.
