JAV reikalauja paleisti pastorių Andrew Brunsoną, vadovavusį protestantų bažnyčiai prie Egėjo jūros esančiame Izmyro mieste. A.Brunsonas beveik dvejus metus praleido kalėjime dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu, o praėjusią savaitę jam buvo skirtas namų areštas.
Šis susitikimas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Vašingtonas paskelbė sankcijas dviem įtakingiems turkų pareigūnams, o Ankara savo ruožtu pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.
M.Pompeo penktadienį pareiškė, kad šios sankcijos liudija apie tai, jog JAV administracija yra „labai rimtai“ nusiteikusi reikalaudama pastoriaus paleidimo.
„Tikiuosi, kad jie supras, kas tai yra: įrodymas, kad esame labai rimtai nusiteikę“, – atvykęs į Singapūrą sankcijas komentavo M.Pompeo.
Žurnalistams jis pareiškė, jog „turkai buvo įspėti, kad... atėjo laikas grąžinti pastorių Brunsoną“.
„A.Brunsonas turi grįžti namo kartu su visais amerikiečiais, kuriuos sulaikė Turkijos vyriausybė. Ji pernelyg ilgai nepaleidžia šių žmonių – jie yra nekalti“, – pridūrė M.Pompeo.
„Nuo pat pradžių sakėme, kad kitos pusės grasinimų kupina kalba ir sankcijos neturės jokių rezultatų. Tai pakartojome ir šiandien“, – po susitikimo Singapūre vykstančio regioninio susitikimo kuluaruose sakė M.Cavusoglu.
JAV valstybės departamentas kiek anksčiau tvirtino ir toliau pirmenybę teikiantis diplomatiniam šios problemos sprendimo keliui.
„Tai užsitęsė pernelyg ilgai“, – anksčiau šią savaitę žurnalistams pareiškė Valstybės departamento atstovė Heather Nauert, kalbėdama apie A.Brunsono sulaikymą. Pastoriaus teismas Turkijoje prasidėjo dar pavasarį.
Nuteisimo atveju jam gresia iki 35 metų kalėjimo.
M.Pompeo ir M.Cavusoglu trečiadienį aptarė šį klausimą telefonu, o ketvirtadienį JAV paskelbė sankcijas Turkijos teisingumo ministrui Abdulhamitui Gului ir vidaus reikalų ministrui Suleymanui Soylu. Vašingtonas tikina, jog abu vyrai atliko svarbų vaidmenį areštuojant pastorių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, viceprezidentas Mike'as Pence'as ir M.Pompeo laiko A.Brunsono išlaisvinimą prioritetu.
Dėl jo suėmimo tarp Ankaros ir Vašingtono – kurių santykiai ir taip pastaraisiais mėnesiais paaštrėjo dėl konflikto Sirijoje – įsiplieskė aršus diplomatinis ginčas
Panašu, kad ši krizė yra vienas rimčiausių šiuolaikinėje istorijoje nesusitarimų tarp dviejų NATO sąjungininkių – ji lyginama su konfrontacijomis, kilusiomis 1974-aisiais dėl Turkijos įsiveržimo į Kiprą ir 2003-aisias dėl JAV vadovautos koalicijos įsiveržimo į Iraką.
A.Brunsonas pirmą kartą buvo sulaikytas 2016-aisiais, kai Turkijos valdžia ėmėsi represijų, kariuomenei nesėkmingai pamėginus nuversti šalies prezidentą.
Jis kaltinamas dalyvavus dviejų organizacijų, kurias Ankara laiko teroristinėmis, veikloje.
Vienai iš jų vadovauja JAV gyvenantis musulmonų pamokslininkas Fethullah Gulenas, kurį turkų vyriausybė kaltina dėl nesėkmingo pučo, o antra organizacija yra Kurdistano darbininkų partija (PKK).
Pats A.Brunsonas neigia mestus jam kaltinimus, o advokatai teigia, kad jo byla grindžiama abejotinais liudininkų pareiškimais. Kitas teismo posėdis turi įvykti spalio 12-ąją.
