Ji skaičiavo, kiek mokyklinio amžiaus vaikų nebuvo užsiregistravę jokioje mokymo įstaigoje 2017/2018 mokslo metais. Iš viso tokių atvejų būta virš 16 tūkstančių.
Tuomet buvo aiškintasi, dėl kokių priežasčių šie asmenys nelankė mokyklos. Apie 448 vaikus nepavyko nieko išsiaiškinti, o 12,8 tūkst., kaip paaiškėjo, buvo emigravę.
Tiesa, lyginant su 2016/2017 mokslo metais, emigravusių mokyklinukų skaičius pernai buvo mažesnis – emigravusių vaikų užregistruota 1002 mažiau.
Vis dėlto niekur nesimokančių vaikų skaičius, apie kuriuos neturima jokios informacijos, toliau auga nuo 2010-ųjų. Dėl to latviams tai kelia didžiausią nerimą.
Taip pat padaugėjo vaikų, kurie nedalyvavo absoliučiai jokioje ugdymo veikloje dėl užsitęsusios ar sunkios ligos. 2014-aisiais tokių vaikų buvo 1, 2016-aisiais buvo 8, o 2017 metais trylika.
Valstybinės ugdymo kokybės tarnybos išvadose teigiama, kad šie emigruojančių jaunuolių skaičiai išlieka labai dideli.
O tai, kad savivaldybės nė negali atsakyti, kur apskritai yra dalis mokinių – itin blogai.
Kad nustatytų priežastis, kodėl vaikas nėra registruotas jokioje ugdymo įstaigoje, dauguma savivaldybių Latvijoje vykdo interviu vaiko gyvenamojoje vietoje, taip pat renka informaciją iš kaimynų ir mokyklinuko giminių.
