Sirijos derybų komisijos vadovas taip pat tikino, kad opozicija „nepralaimėjo karo“, draskančio jo šalį nuo 2011-ųjų, ir nesureikšmino galimybės, kad režimas gali užpulti Sirijos šiaurės vakaruose esantį Idlibą, paskutinę svarbią sukilėlių tvirtovę.
Be to, N. al Hariri nepagailėjo kritikos tarptautinei bendruomenei, esą leidusiai Damasko sąjungininkei Maskvai, dalyvaujančiai konflikte nuo 2015-ųjų, nulemti karo eigą.
„Bendru tarptautiniu sutarimu karinė ir nekarinė parama opozicijai buvo nutraukta, kaip ir didžioji dalis politinio palaikymo“, – Saudo Arabijos sostinėje Rijade kalbėjo politikas.
Tuo tarpu Maskvai, pasak jo, buvo leista „kištis, kaip tik ji nori“.
„Kariniu atžvilgiu opozicija prarado reikšmingų pozicijų. Teturime politinį procesą, grindžiamą Ženevos deklaracija ir (Jungtinių Tautų) 2254-aja rezoliucija“, – sakė jis, turėdamas omenyje tarptautinius raginimus suformuoti laikinąją vyriausybę ir surengti laisvus rinkimus.
Keli derybų Šveicarijoje ratai, kuriems tarpininkavo JT, patyrė nesėkmę dėl opozicijos reikalavimo pašalinti iš posto prezidentą Basharą al Assadą. Režimas tokią sąlygą kategoriškai atmetė.
Rusijos remiama vyriausybė per pastaruosius kelerius metus pasiekė virtinę svarbių karinių pergalių ir dabar kontroliuoja daugiau kaip 60 proc. Sirijos teritorijos.
Pasak N. al Hariri, Turkijos „garantijos“ dėl Idlibo veikiausiai atgrasys Damaską nuo puolimo prieš šiaurės vakarų provinciją.
„Režimui, Iranui ir Rusijai bus sunku surengti kokią nors operaciją, nebent pasitrauks turkų kariai“, – pareiškė opozicijos derybininkas, anksčiau dirbęs kardiologu.
B. al Assadas savo ruožtu tą pačią dieną nurodė Rusijos žiniasklaidai, jog dabartinis jo vyriausybės prioritetas – atkovoti Idlibo provinciją, kurią šiuo metu kontroliuoja sukilėliai ir džihadistai.
„Dabar mūsų užduotis yra Idlibas, bet ne vien Idlibas“, – ketvirtadienį Sirijos prezidento žodžius citavo rusų žiniasklaida.
„Kariuomenė – ir tai yra jos prerogatyva – nustatys prioritetus, ir Idlibas yra vienas šių prioritetų“, – pabrėžė jis.
Reikšmingas Rusijos vaidmuo derybose
N. al Hariri taip pat priekaištavo opoziciją remiančioms Vakarų ir arabų šalims, 2012-aisiais įsteigusioms „Sirijos draugų“ organizaciją, kurios veikla nuo Rusijos intervencijos pradžios pamažu užgeso.
„Tegul ji ilsisi ramybėje“, – ironizavo derybininkas ir taip pat užsipuolė tarptautinę bendruomenę dėl jos neryžtingo vaidmens sprendžiant konfliktą.
„Deja, mūsų dienomis Sirijos kraujas tapo preke tarptautinėse rinkose ir turguose“, – pareiškė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, jog vengiama pripažinti, kad Maskvai tektų svarbus vaidmuo, kad ir kaip būtų mėginama sureguliuoti šį konfliktą.
„Iš režimo nieko nesitikime... Kliaunamės režimą palaikančia valstybe (Rusija), net jeigu ji tebekariauja jo pusėje ir kartu su juo daro nusikaltimus“, – sakė N. al Hariri.
Sirijos konfliktas jau pareikalavęs daugiau kaip 350 tūkst. žmonių gyvybių ir privertė milijonus gyventojų palikti savo namus.
Pilietinis karas prasidėjo 2011-aisiais, vyriausybei pamėginus žiauriai numalšinti protestus, ir per pastaruosius septynerius metus tapo itin painus, į konfliktą įsivėlus pasaulio galioms ir džihadistams.
