Pasak vyriausybės, ankstų ketvirtadienio rytą priimtas įstatymas tiesiog teisiškai apibrėš dabartinį Izraelio valstybės pobūdį. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šio projekto priėmimą pavadino „istoriniu sionizmo istorijos ir Izraelio valstybės momentu“.
„Izraelis yra žydų tautos nacionalinė valstybė, gerbianti visų savo piliečių teises, – pareiškė jis. – Kartoju, kad tai yra mūsų valstybė. Žydų valstybė.“
„Pastaruoju metu buvo žmonių, kurie bandė tai destabilizuoti ir taip destabilizuoja mūsų egzistavimo ir mūsų teisių pagrindus, – pridūrė premjeras. – Todėl šiandien iškalėme įstatymą akmenyje. Tokia yra mūsų šalis. Tokia yra mūsų kalba. Toks yra mūsų himnas ir tokia yra mūsų vėliava. Tegyvuoja Izraelio valstybė.“
Šio įstatymo projekto kritikai savo, kad įstatymas diskriminuoja Izraelio arabus, kurių šalyje gyvena maždaug 20 procentų, atima iki šiol arabų kalbos turėtą valstybinės kalbos kalbos statusą ir pakeičia jį „ypatinguoju“.
Įstatymui pritarė 62 Kneseto nariai, 55 balsavo prieš ir dar du susilaikė. Šis įstatymas yra apibūdinamas kaip „pagrindinis įstatymas“, ir tai jam suteikia beveik konstitucinį statusą. Tačiau manoma, kad jis bus perduotas išnagrinėti Aukščiausiajam Teismui.
Per kelias valandas trukusį įstatymo svarstymą naktį įstatymų leidėjai vienas po kito aktyviai dalyvavo audringuose debatuose ir aistringai reiškė savo nuomones.
Arabų Jungtinio sąrašo aljanso vadovas Aymanas Odeh kalbėdamas išsitraukė juodą vėliavą ir perspėjo dėl galimų šio įstatymo pasekmių.
„Tai yra blogas įstatymas“, – sakė jis įstatymų leidėjams ir pridūrė, kad „virš jo plevėsuoja juoda vėliava“.
„Šiandien turėsiu pasakyti savo vaikams ir visiems palestiniečių arabiškų miestų vaikams... kad ši valstybė paskelbė, jog jai čia mūsų nereikia, – po balsavimo kalbėjo A. Odeh. – Ji priėmė žydų viršenybės įstatymą ir mums pasakė, kad mes visada būsime antrarūšiai piliečiai.“
Buvusio Izraelio premjero, B. Netanyahu valdančiosios partijos „Likud“ įkūrėjo Menachemo Begino sūnus Benny Beginas per balsavimą susilaikė. Jis perspėjo dėl augančio partijos atotrūkio nuo žmogaus teisių.
„Šis sprendimas – ne toks, kokio aš tikėjausi iš „Likud“ vadovybės“, – pareiškė jis.
Tuo metu Eugene'as Kontorovichius, Jeruzalės konservatyvaus mokslinių tyrimų centro „Kohelet Policy Forum“ tarptautinės teisės vadovas, gynė šį įstatymą, argumentuodamas tuo, kad jis „panašus į daugelio Vakarų demokratijų konstitucijų nuostatas, numatančias valstybinę kalbą arba nacionalinį charakterį, atsispindintį gyventojų daugumą“.
Pasak E. Kontorovichiaus, „dirbtinis pasipiktinimas“ šiuo įstatymu yra „paprasčiausiai dar vienas bandymas išskirti žydų valstybę ir taikyti jai dvigubus standartus“.
Nepritarimą šiam įstatymui išreiškė ir Amerikos žydų organizacijos.
Amerikos žydų komitetas, žydų diasporą atstovaujanti grupė, pareiškė, kad yra dėl jo „giliai nusivylusi“ ir pridūrė, jog įstatymas „kelia pavojų Izraelio įkūrėjų įsipareigojimui sukurti šalį, kuri būtų ir žydiška, ir demokratinė“.
Vašingtono liberalios pakraipos Izraelio interesų lobistų organizacijos „J Street“ pirmininkas Jeremy Ben Ami sakė, kad šiuo įstatymu siekiama „pasiųsti žinutę arabų bendruomenei, LGBT bendruomenei ir kitoms Izraelio bendruomenėms, kad jie niekada nebus lygiateisiai piliečiai“.
„Stiprus Izraelio ir pasaulio žydų ryšys yra paremtas vertybėmis, kad Izraelis yra ir žydiška, ir demokratiška valstybė“, – sakė J. Ben Ami. Jis taip pat išreiškė nerimą, kad šis įstatymas gali „susilpninti Izraelio demokratiją“.
Tačiau įstatymų leidėjai sekmadienį pašalino daugiausiai ginčų sukėlusį įstatymo punktą, turėjusį legalizuoti vien žydų bendruomenių kūrimą.
Šiam punktui nepritarė daugybė izraeliečių, įskaitant Izraelio prezidentą Reuveną Rivliną ir generalinį prokurorą.
Šeštadienį daugybė šalies gyventojų išėjo į Tel Avivo gatves protestuoti prieš, jų nuomone, diskriminuojantį įstatymą.
