Nelsonui Mandelai skirtos Baracko Obamos kalbos klausėsi tūkstančiai žmonių

2018 m. liepos 17 d. 16:28
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas Barackas Obama antradienį pagerbė velionį pirmąjį demokratiškai išrinktą Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentą Nelsoną Mandelą, minint 100-ąsias jo gimimo metines.
Daugiau nuotraukų (5)
Buvusio JAV prezidento B. Obamos paskaita buvo vienas svarbiausių renginių, skirtų paminėti 100-ąsias N. Mandelos gimimo metines, PAR ir pasaulyje.
Tūkstančiai žmonių atėjo paklausyti B. Obamos paskaitos kriketo stadione Johanesburge. Kaip pranešta, iš žinomų žmonių dalyvavo N. Mandelos našlė Graca Machel, PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa, arkivyskupas Desmondas Tutu, buvęs JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ir buvęs JAV prezidentas Jimmy'is Carteris.
2013 metais B. Obama taip pat atidavė pagarbą N. Mandelai per jo laidotuves ir dažnai kalba apie N. Mandelos įtaką jam.
Tai buvopirmas didžiulis viešas B. Obamos kreipimasis po to, kai JAV prezidento poste jį pakeitė milijardierius Donaldas Trumpas.
Nors B. Obamos kalba buvo pagrindinis renginys, skirtas paminėti N. Mandelos gimimo šimtmetį, numatyti ir kiti renginiai.
Išlieka ikona
2013 metais miręs N. Mandela išlieka tikra pasauline ikona. Jis visą gyvenimą kovojo prieš baltųjų mažumos valdžią ir skleidė taikos ir susitaikymo žinią po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo, kuriame praleido 27 metus.
Jo gimtadienis liepos 18 dieną yra minimas visame pasaulyje. Nelsono Mandelos fondas šiais metais žmones ragina „imtis veiksmų ir įkvėpti pokyčius“ N. Mandelos vardu.
B. Obama nustatė šventinių renginių toną, liepos 17 dieną Johanesburge pasakydamas kalbą, kuri, jo padėjėjų teigimu, buvo svarbiausia kalba nuo tada, kai jis pernai paliko Baltuosius rūmus.
„Ši kalba suteikė jam galimybę paskleisti tolerancijos, integracijos ir demokratijos žinią tuo metu, kai visame pasaulyje yra akivaizdžių iššūkių N. Mandelos palikimui“, – laikraščiui „The New York Times“ sakė B. Obamos padėjėjas Benjaminas Rhodesas.
B. Obama ir N. Mandela tik trumpai susitiko 2005 metais, tačiau buvęs Amerikos prezidentas per N. Mandelos laidotuvės perskaitė panegiriką ir sakė, kad N. Mandela „skatina mane norėti būti geresniu žmogumi“. Jis taip pat pripažino, kad jis buvo „paskutinis didis XX-ojo amžiaus išlaisvintojas“.
Palikimui kyla grėsmė?
Buvęs PAR prezidentas Frederikas Willemas de Klerkas, kartu su N. Mandela 1993 metais gavęs Nobelio taikos premiją, agentūrai AFP sakė, kad 100-ųjų N. Mandelos gimimo metinių minėjimas yra puiki galimybė apsvarstyti dabartines šalies problemas.
„Esu įsitikinęs, kad prezidentas N. Mandela dėl dabartinės valstybės būklės būtų taip pat sunerimęs, kaip ir aš, – sakė jis. – Jo vizija dėl susitaikiusios Pietų Afrikos dabartinėje ANC (valdančiojoje partijoje) beveik išnyko.“
Anksčiau šiais metais paskelbta Pasaulio banko ataskaita parodė, kad nelygybė PAR visuomenėje yra didžiausia pasaulyje ir kad daugelis PAR gyventojų mano, jog N. Mandelos įpėdiniai sužlugdė jo viltis dėl šios šalies.
Kiti N. Mandelą kaltina „parsidavus“ ir leidus baltiesiems išsaugoti didžiosios PAR ekonomikos dalies kontrolę.
„Jis išlaisvino mus politiškai, tačiau ekonomiškai nesame laisvi, – sakė devyniolikmetis Soveto gyventojas Mtate Phakela. – Neturime prieigos prie švietimo sistemos ar turto. Mano jausmai yra prieštaringai. Jis padarė viską, ką galėjo, tačiau po jo atėję žmonės galėjo padaryti geriau.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.