Savaitgalį Jungtinės Karalystės ministrai, susirinkę premjerės užmiesčio rezidencijoje Čekerse, pasiekė susitarimą, kokių santykių su Europos Sąjunga bus siekiama po pasitraukimo iš Bendrijos.
Pagal susitarimą, kuriuo tikimasi išjudinti stringančias derybas, Jungtinė Karalystė sieks išsaugoti bendrą prekybos zoną su Bendrija. Ją reguliuos bendrosios taisyklės.
Jungtinės Karalystės ir ES pasienis bus laikomas bendrąja muitų teritorija, kurioje į šalį įvežamoms prekėms būtų taikomi Jungtinės Karalystės mokesčiai, o išvežamiems – ES.
Be to, Jungtinė Karalystė kontroliuotų laisvą žmonių judėjimą, o teisminiam susitarimų vykdymui būtų įkurta bendra teismų sistema.
Po susitarimo nepraėjus nė dviem dienoms vyriausybės narių atsistatydinimas privertė Th.May savo komandoje daryti rokiruotes ir kartu įtikinti savo šalininkus, kad savaitgalį sutartas „Brexit“ planas išlieka nepažeistas ir galioja toliau.
Vėlyvą sekmadienio vakarą paskelbtame atsistatydinimo laiške D.Davisas pareiškė, kad jo netenkina Th.May planas išsaugoti tvirtus ryšius su ES po to, kai Jungtinė Karalystė išstos iš šio bloko.
Paskui jį apie pasitraukimą paskelbė ir pasitraukimo iš ES departamentams vadovaujantys Steve'as Bakeris ir Suella Braverman. Th.May per vieną naktį prarado tris iš penkių už „Brexit“ atsakingų ministrų, o vėliau pirmadienį apie pasitraukimą paskelbė ir užsienio reikalų sekretorius B.Johnsonas.
D.Daviso teigimu, Parlamentas šiuo susitarimu neatgaus įstatymų leidžiamosios galios ir toliau priklausys nuo Briuselio, o Th.May pasiduoda pernelyg lengvai.
69 metų politiko netenkino planas, kuriuo Jungtinės Karalystės ir ES laisvosios prekybos zona būtų reguliuojama nustatytomis „bendrosiomis taisyklėmis“.
B.Johnsonas Th.May „Brexit“ planą pavadino nublizginta išmatų krūva.
Atsakydama į D.Daviso atsistatydinimo laišką Th.May apgailestavo, kad jis nusprendė trauktis likus tik aštuoniems mėnesiams iki „Brexit“ datos, o B.Johnsonui padėkojo už darbą.
Ministrė pirmininkė nesutinka su teiginiais, kad Londonas nesusigrąžins savo galių iš Briuselio.
Apžvalgininkai tvirtina, kad D.Davisas pasitraukė, nes nenorėjo sutikti su Th.May vykdoma politika, o B.Johnsonas pasekė paskui jį, nes turi ambicijų tapti premjeru.
Th.May paskelbė, kad už pasitraukimo iš Bendrijos procesą nuo šiol atsakingas bus aktyviai „Brexit“ palaikantis Dominicas Raabas, o vėliau buvo paskelbta, kad naujuoju užsienio reikalų sekretoriumi taps sveikatos ministerijai vadovavęs Jeremy Huntas.
44 metų D.Raabas dirbo teisininku, o 2010 metais tapo Parlamento nariu. 2015 metais jis tarnavo Teisingumo ministerijoje, o vėliau pradėjo vadovauti Bendruomenių departamentui.
Nuo šiol jis perims bendravimą su ES derybininkams vadovaujančiu Micheliu Barnier.
Konservatorių partija teigiamai reagavo į D.Raabo paskyrimą į šią poziciją ir tvirtino, kad jis yra žmogus, kreipiantis daug dėmesio į detales.
Tuo tarpu 51 metų J.Huntas yra žinomas kaip iššūkių nebijantis žmogus.
Tačiau vyriausybėje kilusi krizė sukėlė ir Parlamento narių nepasitenkinimą.
Jei 48 konservatorių partijos parlamentarai pareikalautų, būtų balsuojama dėl pasitikėjimo vyriausybe.
Atsistatydinimas iš vyriausybės atrišo B.Johnsono rankas dar labiau prieštarauti Th.May pozicijai ir kišti pagalius į vyriausybės ratus.
Manoma, kad jeigu vyriausybė žlugs, B.Johnsonas pats bandys tapti ministru pirmininku.
Savo ruožtu, leiboristai paskelbė, kad dabar aišku kaip niekada, jog Th.May neturi autoriteto derėtis Jungtinės Karalystės vardu ir pasiekti tokį „Brexit“ susitarimą, kuris apsaugotų ekonomiką ir darbo vietas.
Nepasitenkinimą reiškė ir kai kurie griežto „Brexit“ siekiantys konservatoriai.
„Mums reikia už tvirtą „Brexit“ esančio ministro pirmininko. Tokio, kuris tiki pasitraukimu ir duos žmonėms tai, už ką jie balsavo“, – kalbėjo Konservatorių partijai priklausanti parlamentarė Andrea Jenkyns.
Th.May, kilus vyriausybės krizei, laukia nelengva užduotis – stoti prieš Parlamentą ir įtikinti jį, kad vyriausybė įvykdys 2019 metų kovo 29 dieną numatytą pasitraukimą iš Bendrijos.
