Didžiosios Britanijos archyvuose tarp vieno sukilėlius palaikiusio aristokrato dokumentų rasta reta Amerikos nepriklausomybės deklaracijos kopija, pranešė pareigūnai.

Rankraštį Vakarų Sasekso registrų biure, įsikūrusiame Anglijos pietiniame Čičesterio mieste, rado Harvardo universiteto mokslininkų vadovaujama tyrėjų grupė.

Atlikti tyrimai patvirtino hipotezę, kad kopija buvo parašyta XVIII amžiaus 9-ame dešimtmetyje, praėjus keletui metų po pačios Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo 1776-aisiais, šią savaitę pranešė Vakarų Sasekso grafystės taryba.

Šis dokumentas yra „vienintelė žinoma ant pergamento surašyta Nepriklausomybės deklaracijos kopija, išskyrus pasirašytąją kopiją, kuri saugoma Vašingtono Nacionaliniuose archyvuose“ ir yra žinoma kaip Timothy Matlacko deklaracija, sakoma tarybos pranešime.

Nors esama ir kitų ant pergamento atspausdintų ir ant popieriaus ranka perrašytų deklaracijų, bet vadinamoji Sasekso deklaracija ir T. Matlacko deklaracija yra vienintelės žinomos oficialios šios deklaracijos kopijos, surašytos ant pergamento.

Pasak mokslininkų, atlikus šio dokumento daugiaspektrines nuotraukas „išryškėjo data, kuri buvo dokumente ištrinta“, bet gali būti įskaitoma kaip „178 liepos 4 d. arba 179 liepos 4 d.“.

Tačiau ketvirtas metų skaitmuo ištrintas nebeįskaitomai.

Kaip rašo „The Harvard Gazette“, dokumentą perrašinėjęs raštininkas buvo „nepatyręs“, nes datos eilutė nežymiai nukrypusi žemyn. Be to kopijoje įrašyta dokumento perrašymo data, o ne deklaracijos paskelbimo metai.

1776 metų liepos 4 dieną priimta deklaracija 13 Amerikos kolonijų paskelbė savo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, su kuria tuo metu kariavo.

Liepos 4-oji yra minima kaip JAV Nepriklausomybės diena.

Avies odos pergamentas

Pasak mokslininkų, rentgeno spindulių dispersijos fluorescencijos technologija atlikta dokumento analizė parodė didelį kiekį geležies liekanų viename dokumento kampe esančiose skylutėse. O tai leidžia manyti, kad šios skylės liko nuo vinių, ant kurių pergamentas buvo pakabintas.

DNR tyrimų rezultatai atskleidė, kad pergamentas buvo pagamintas iš avies odos.

Manoma, kad šis pergamentas iš pradžių priklausė Trečiajam Ričmondo kunigaiškčiui Charlesui Lennoxui. Šis karininkas ir politikas buvo vadinamas „kunigaikščiu radikalu“ dėl savo paramos sukilusiems Amerikos kolonistams.

Įdomiausia naujai rasto dokumento ypatybė – kaip jame surašytos signatarų pavardės, rašo „The Harvard Gazette“.

„Priešingai nei kitose XVIII amžiaus deklaracijos kopijose, šiame pergamente signatarų sąrašas nėra sugrupuotas pagal jų valstijas. Grupė (tyrėjų) daro hipotezę, kad ši detalė liudija apie pastangas... parodyti, kad deklaraciją pasirašė vieningos šalies žmonės, o ne valstijų federacija“, – rašoma straipsnyje.

Šį tyrimą Harvardo universiteto mokslininkai atliko kartu su Vakarų Sasekso registrų centru, Britų biblioteka, Kongreso biblioteka ir Jorko universitetu.