Regione didėjo susirūpinimas JAV prezidento pozicija. Siekdamas įtikinti Pchenjaną atsisakyti branduolinių ginklų D. Trumpas gyrė Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, kurį vadino „talentingu žmogumi“.
Tačiau J. Mattisas savo kolegai Seule pasakė: „JAV įsipareigojimas Korėjos Respublikai išlieka geležinis.“ Jis pridūrė, jog tai apima „dabartinio JAV pajėgų Korėjos pusiasalyje dydžio išlaikymą“.
Ketvirtadienį vakare J. Mattisas nuskris į Tokiją susitikti su Japonijos aukšto rango pareigūnais.
Ir Pietų Korėja, ir Japonija yra sudariusios sutartimis įtvirtintus saugumo aljansus su JAV, bet jas išmušė iš vėžių spartūs D. Trumpo žingsniai dėl derybų su Kim Jong Unu.
Labiausiai pribloškė D. Trumpo pareiškimas spaudos konferencijoje po anksčiau šį mėnesį Singapūre įvykusio Šiaurės Korėjos ir JAV viršūnių susitikimo, kad jis sustabdys bendras karines pratybas su Pietų Korėja. Seulas užsiminė, kad iš anksto apie tai nebuvo informuotas.
JAV ir Pietų Korėjos pajėgos bendras pratybas rengdavo dešimtmečius ir visuomet sakydavo jas esant gynybinio pobūdžio. Pchenjanas jas smerkdavo kaip invazijos repeticijas ir dažnai atsakydavo savomis provokacijomis.
D. Trumpas skundėsi, kad pratybos brangiai atsieina, ir priėmė Šiaurės Korėjos apibūdinimą, kad jos yra „provokacinės“. JAV prezidentas pridūrė norintis kažkuriuo metu „sugrąžinti mūsų karius namo“.
Seule J. Mattisas sakė, kad didelių rugpjūčio pratybų „Ulchi-Freedom Guardian“ sustabdymas pagerino galimybes diplomatinėms deryboms, taigi, „didina taikaus sprendimo šiame pusiasalyje perspektyvas“.
JAV viešai patvirtindavo savo įsipareigojimą ginti Japoniją ir Pietų Korėją nuo branduolinį ginklą turinčių Kim Jong Uno pajėgų. Abiejose šiose valstybėse yra dešimtys tūkstančių JAV karių.
Tačiau kaip sakė buvęs Pentagono specialistas Azijos klausimais Jamesas Schoffas, šiuo metu dirbantis strateginių studijų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ (CEIP) Azijos programoje, „jos vis labiau rūpinasi ir nerimauja dėl mūsų garantijų patikimumo“.
„Dabar yra padidėjęs jautrumas bet kokiems mūsų priimamiems sprendimams“, – sakė jis.
Į Seulą J. Mattisas atvyko iš Pekino, kur jis kėlė klausimus dėl Pietų Kinijos jūros militarizavimo, o Kinijos prezidentas Xi Jinpingas tvirtai gynė savo šalies pretenzijas į šį ginčijamą regioną.
„JAV išlaiko tvirtą įsipareigojimą dėl taikaus, saugaus ir klestinčio, laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų (regiono)“, – ketvirtadienį sakė Pentagono vadovas.
Neprognozuojama korta
Singapūre Kim Jong Unas pasirašė dokumentą, kuriuo Šiaurės Korėja įsipareigoja „siekti visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“. Šią miglotą formuluotę įvairiai galėtų interpretuoti abi šalys ir kritikai sako, kad deklaracijai trūksta turinio ir konkretumo.
Šiaurės Korėja viešai neįsipareigojo atsisakyti savo ginklų, o iš palydovų darytose nuotraukose matyti, kad jos Jongbjono branduolinių tyrimų komplekse vykdomi infrastruktūros gerinimo darbai.
Tačiau D. Trumpas yra sakęs, kad denuklearizacijos procesas jau prasidėjo ir kad Šiaurės Korėja nebekelia branduolinės grėsmės.
Derybų su Šiaurės Korėja, kuriose amerikiečiams vadovauja valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, statusas lieka neaiškus. Tai, dėl ko jis ir D. Trumpas, siekdami Kim Jon Uno nuolaidų, patys galėtų nusileisti kalbant apie JAV karius Korėjos pusiasalyje, laikoma paslaptyje.
Tačiau neseniai M. Pompeo interviu televizijai CNN, regis, stengėsi mažinti lūkesčius, kad greitu laiku gali būti pasiektas susitarimas, nors jis ir kiti aukšto rango pareigūnai neseniai užsiminė, kad užduočių Šiaurės Korėjai ir grafiko kontūrai artėja prie užbaigimo.
Ir Japonijoje, ir Pietų Korėjoje, kurias galėtų pasiekti Šiaurės Korėjos trumpojo ir vidutinio nuotolio balistinės raketos, buvo reiškiamas susirūpinimas, kad Vašingtonas galėtų priimti susitarimą, kuriuo būtų pašalinta grėsmė JAV žemyninei daliai, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjai atsisakant savo tarpžemyninių balistinių raketų, o Japonija ir Pietų Korėja liktų pažeidžiamos.
Tačiau J. Mattiso kolegos abiejose šiose šalyse jį gerbia ir juo pasitiki, kalbant apie tai, ar jis supranta jų interesus ir rimtai vertina JAV įsipareigojimus.
„Mattisui būtų palyginti lengva nuraminti Japoniją dėl blogiausio atvejo scenarijų, – sakė J. Schoffas. – Iš dalies kaip tik tai Mattisas ir jo kolegos Korėjoje bei Japonijoje nori išsiaiškinti: kokios yra mūsų svarbiausios veikimo sąlygos ir ar galime sutarti dėl tam tikrų dalykų.“
Tačiau J. Schoffas pažymėjo, kad D. Trumpo darbo stilius nuolat reiškia neprognozuojamas galimybes.
„Mattisas aiškiai supranta, jog yra tam tikrų elementų, kurių jis gali nesuvaldyti“, – sakė analitikas.
