Ugniagesių ir nelaimių valdymo agentūra paskelbė, kad Osakoje ir kaimyninėse Hiogo bei Kioto prefektūrose sužeista daugiau kaip 350 žmonių.
Pasak vietos policijos, Takacukio mieste į šiaurę nuo Osakos savo mokykloje žuvo devynerių metų mergaitė. Žiniasklaida pranešė, kad per 6,1 balo drebėjimą ant jos užgriuvo siena.
Visuomeninis transliuotojas NHK pranešė, kad 80 metų vyras taip pat žuvo griuvus sienai, o trečia auka yra vyras, ant kurio namuose užvirto knygų spinta.
Perspėjimas dėl cunamio nebuvo paskelbtas, tačiau per drebėjimą įstrigo į darbą važiavę žmonės, dešimtys tūkstančių gyventojų liko be elektros.
Premjeras Shinzo Abe žurnalistams sakė, kad vyriausybė „vieningai dirba, o pirmutinis jos prioritetas yra gelbėti žmonių gyvybes“.
Žuvusi mergaitė buvo devynerių
Pasak „Asociated Press“, žuvusi mergaitė – devynerių metų.
Japonijos valdžia pranešė, kad sužeista mažiausiai 100 žmonių. Per žemės drebėjimą užsidegė pastatai, krito sienos, o keliuose atsivėrė duobės, per kurias veržėsi vanduo iš įtrūkusių vamzdžių.
Skubiai buvo sustabdytas traukinių judėjimas ir lėktuvų skrydžiai.
Ankstų rytą Japonijos laiku iš pradžių nebuvo kalbama apie sužeistuosius ar žuvusius žmones, tačiau praėjus keletui minučių nuo žinios apie žemės drebėjimą situacija pasikeitė.
„Stiprus kratymas“
Vietos pareigūnai sakė negavę pranešimų apie didelę žalą šiame itin urbanizuotame, tankiai sustatytų daugiabučių rajone, kurį raižo gatvės ir geležinkelio linijos.
NHK reportaže buvo matyti, kaip ugniagesiai gesina gaisrą vienuose namuose į šiaurę nuo Osakos, o keli transliuotojai parodė, kaip į gatves plūsta vanduo iš nutrauktų požeminių vamzdžių.
Drebėjimas įvyko apie 8 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku, kai peronuose turėjo būti daugybė traukinių į darbą laukusių žmonių.
Kažkiek traukinių, įskaitant greituosius traukinius „Shinkansen“, nebevažinėja.
Branduolinių technologijų reguliavimo administracija (NRA) pranešė neaptikusi jokių problemų vietos atominėse elektrinėse, bet kai kurios kompanijos, tarp jų „Honda“, paskelbė, kad sustabdė darbą vietos gamyklose.
Elektros kompanija „Kansai Electric“ savo interneto svetainėje pranešė, kad Osakos regione 170 tūkst. būstų liko be elektros.
Nors drebėjimo stiprumas nebuvo itin didelis, jo metu buvo jaučiamas stiprus, šešto laipsnio iš septynių empirinėje Japonijos skalėje, purtymas. Tokio laipsnio purtymas reiškia, kad žmogui suku išstovėti ant kojų.
„Grindys labai smarkiai judėjo. Tai buvo stiprus vertikalus kratymas. Beveik visi indai nukrito ant grindų ir sudužo“, – sakė 50 metų slaugytoja Kaori Iwakiri (Kaori Ivakiri) iš Morigučio, esančio į šiaurę nuo Osakos.
„Mano tėvai liko be elektros ir neturi vandens. Dabar ketinu nunešti jiems vandens“, – sakė ji.
52 metų Eiji Shibuya sakė, kad drebėjimas jam priminė niokojamą 1995 metų Kobės drebėjimą, per kurį žuvo beveik 6,5 tūkst. žmonių.
„Buvau priblokštas. Nieko negalėjau daryti“, – naujienų agentūrai AFP sakė šis Itamio miesto Osakos regiono rytuose gyventojas.
„Nerimavau dėl sūnaus, nes jis buvo ką tik išėjęs į mokyklą. Lengviau atsikvėpiau, kai įsitikinau, kad jis saugus“, – pridūrė jis.
Pakartotinių smūgių tikimybė
Po drebėjimo buvo daug nestiprių pakartotinių požeminių smūgių ir Japonijos meteorologijos agentūros darbuotojas perspėjo gyventojus neprarasti budrumo.
„Nuogąstaujama, kad stipriai supurtytuose rajonuose padidėjo namų griuvimo ir žemės nuošliaužų rizika“, – sakė Toshiyuki Matsumori, atsakingas už drebėjimų stebėseną.
Vyriausybės atstovas Y. Suga taip pat perspėjo dėl „tikimybės, kad bus stiprių pakartotinių požeminių smūgių“.
„Artimiausias dvi ar tris dienas, tikėtina, bus didelio masto drebėjimų“, – žurnalistams sakė jis.
Japonija priklauso vadinamajam Ugnies žiedui – tektoninio aktyvumo zonai, juosiančiai Ramųjį vandenyną. Šioje zonoje dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.
2011 metų kovo 11 dieną po 9 balo stiprumo drebėjimo Ramiajame vandenyne kilęs cunamis padarė didžiulę žalą ir nusinešė tūkstančius gyvybių.
Be to, cunamiui užliejus Fukušimos atominės elektrinės aušinimo sistemą išsilydė trijų reaktorių aktyvioji masė. Tai buvo didžiausia Japonijos pokario nelaimė bei rimčiausias branduolinis incidentas nuo 1986 metų Černobylio avarijos.
