Penktadienį Rusijos policija areštavo 37 metų vyrą, kuris metaliniu stulpeliu sudaužė Iljos Repino paveikslą dengusį stiklą ir trijose vietose apgadino paveikslą, vaizduojantį, kaip XVI amžiuje gyvenęs Ivanas Rūstusis nužudo savo sūnų.
Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Rusijos kultūros viceministras Vladimiras Aristarchovas, ministerija tikisi, kad kaltininkui bus skirta „griežčiausia įmanoma bausmė“.
Pagal dabartinį įstatymą įtariamajam gresia kalėjimas iki trejų metų.
„Treji metai yra niekas, palyginus su šio paveikslo verte“, — sakė V. Aristarchovas.
„Norėtume inicijuoti diskusiją dėl bausmės už vandalizmą prieš meną sugriežtinimo“, – pridūrė Tretjakovo galerijos direktorė Zelfira Tregulova. Ji kalbėjo Repino salėje, kur buvo įvykdytas nusikaltimas.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad paveikslą apgadinęs vyras, statybininkas Igoris Podporinas, taip pasielgė dėl „istorinių priežasčių“. Jis vėliau policijai pasakojo, kad buvo veikiamas alkoholio, nes išgėrė taurelę degtinės.
Galerijos vyriausioji prižiūrėtoja Tatjana Gorodkova sakė, kad užpuolikas neatrodė apsvaigęs, praėjo pro keturis apsaugininkus ir prieš pat muziejaus darbo pabaigą puolė prie paveikslo.
Pasak T. Gorodkovos, muziejaus darbuotojai girdėjo jį „sakant kažką apie tai, kad Ivanas Rūstusis nenužudė savo sūnaus“.
Ji pabrėžė, jog archyviniai I. Repino laiškai įrodo, kad dailininkas siekė sukurti ne istoriškai tikslų darbą, o perteikti „psichologinę dramą“.
„Beprecedentė agresija“
Z. Tregulova savo ruožtu sakė nuogąstaujanti, kad rusai vis dažniau „neskiria meno nuo istorinių faktų“.
„Šių dviejų dalykų painiojimas gali reikšti, kad bet koks meno kūrinys gali tapti (išpuolio) auka“, – perspėjo ji.
Z. Tregulova minimą incidentą pavadino „baisiu nusikaltimu rusų ir Europos kultūrai“, atskleidusiu „beprecedentę agresiją“ Rusijos visuomenėje.
„Žmonės galvoja, kad jų nuomonė vienintelė teisinga. Jie agresyviai atmeta kitokias nuomones“, – pridūrė ji.
Pastaraisiais metais Rusijoje ultrapatriotų grupės įvykdė kelis kitus, ne tokius rimtus vandalizmo aktus prieš meno kūrinius. Daugelis komentatorių kaltina valstybinę žiniasklaidą ir pareigūnus netolerantiškos atmosferos skatinimu.
Paveikslas „Ivanas Rūstusis ir jo sūnus Ivanas“ iš galerijos Repino salės buvo išneštas pirmą kartą po evakuacijos iš Maskvos Antrojo pasaulinio karo metais.
Tretjakovo galerija parodė paveikslui padarytą žalą iliustruojančias nuotraukas. Jose matyti trys didelės žymės ant caro mirštančio sūnaus. Ivano Rūsčiojo veidas ir rankos – įspūdingiausios paveikslo dalys – nenukentėjo.
Išpuolis prieš garsųjį paveikslą surengtas ne pirmą kartą. 1913 metais vienas vyras jį subadė peiliu. I. Repinas tuomet dar buvo gyvas ir dalyvavo restauruojant paveikslą.
Nuo 1913-ųjų paveikslas buvo uždengtas stiklu.
Rusijos valstybės pareigūnai siekia reabilituoti Ivaną IV, kuris Rusiją valdė nuo 1547 iki 1583 metų ir dėl vadinamosios opričninos – valstybinės represijų sistemos – užsitarnavo pravardę „Rūstusis“. Jis taip pat nužudė savo sūnų, tikriausiai netyčia, apimtas pykčio priepuolio.
2017 metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad ši istorija yra „legenda“, kurią Vakarai naudoja prieš Rusiją.
„Ar jis nužudė savo sūnų? Ar ne? Daugelis ekspertų sako, kad ne, kad tai išgalvojo popiežiaus nuncijus, kuris atvyko į Rusiją derybų ir mėgino ortodoksiškąją Rusią paversti katalikiškąja Rusia“, – pareiškė V. Putinas.
2016 metų spalį Oriolo mieste, esančiame už maždaug 335 kilometrų į pietus nuo Maskvos, buvo inauguruotas prieštaringai vertinamas pirmasis paminklas šiam XVI amžiaus tironui.
