Nuo 2013-ųjų, kai N.Maduro perėmė šalies vadžias iš Hugo Chavezo, krizė Venesueloje dėl mažėjančių naftos kainų, korupcijos ir netinkamos valdymo sistemos tik aštrėjo.
55 metų prezidentas pastaruoju metu bandė sutelkti galią savo rankose, tačiau visi mėginimai išgelbėti ekonomiką, viešąjį ir sveikatos apsaugos sektorius žlugo.
Prieš rinkimus – neviltis
Ginkluotos gaujos ir Kolumbijos partizanų grupuotės netrukdomos valdo Venesuelos pasienio regioną, kariuomenės ir policijos pajėgos savavaliauja terorizuodamos ir žudydamos gyventojus.
Keturi iš dešimties pavojingiausių pasaulio miestų yra Venesueloje.
Elektros ir vandens tiekimas dažnai išjungiamas, transporto sistema faktiškai išnykusi. Per pirmus tris šių metų mėnesius Venesueloje beveik 8 tūkstančius kartų buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Rytų Karakase gyvenanti Zulay Perez teigė, jog pastarąjį mėnesį vanduo iš čiaupo bėgo tiktai kelias valandas. Dėl infliacijos dauguma žmonių negali prasimaitinti. Dėl maisto trūkumo Z.Perez per mėnesį numetė 8 kilogramus.
„Jaučiuosi beviltiškai. Mes norime pokyčių, tačiau jų nebus“, – tvirtino Z.Perez.
Kaltų ieško svetur
Pagrindinio Venesuelos pajamų šaltinio – naftos – išgavimo lygis jau seniai yra kritęs.
Bankrutuojanti vyriausybė nepajėgi atnaujinti gendančios technikos, o kreditoriai sunkina šalies skolinimosi sąlygas ir įšaldo turtą užsienyje.
Šalyje sparčiai plinta maliarijos, difterito, tymų ir tuberkuliozės užkratai. Venesuelą per dieną palieka daugiau negu 5 tūkst. žmonių. Mokyklos liko be mokytojų, ligoninės – be gydytojų ir slaugytojų.
„90 procentų mūsų medikų vos pabaigę studijas palieka šalį“, – teigė vienos ligoninių Maliarijos skyriaus vadovas Oscaras Noya.
Sostinėje Karakase 70 procentų miesto autobusų yra sugedę. Likusiose transporto priemonėse žmonės keliauja susigrūdę kaip gyvuliai laikydamiesi už virvių, kad neiškristų.
„Žlugusia galime laikyti tokią valstybę, kuri neatlieka pirminių valdžios funkcijų. Venesuela jau atitinka šį bruožą“, – situaciją šalyje komentavo tyrimų bendrovės „Ecoanalitica“ ekonomistas Jeanas Paulis Leidenzas.
Tačiau N.Maduro teigia, kad šalyje krizė aštrėja dėl užsienio valstybių veiksmų.
Balsuos iš baimės
Sekmadienį vyksiančius prezidento rinkimus boikotuoja dauguma opozicinių partijų, nes šalyje neužtikrinamas laisvas balsavimas.
N.Maduro vyriausybė uždraudė keliems opozicionieriams kandidatuoti, dalį jų uždarė į kalėjimus.
Dabartiniam prezidentui iššūkį mes buvęs gubernatorius Henri Falconas ir evangelikų pastorius Javieras Bertucci.
Nors pagal apklausas N.Maduro ir H.Falconą palaiko vienodas skaičius rinkėjų, dauguma venesueliečių visai nesiruošia balsuoti, o kiti balsuos už dabartinį prezidentą bijodami prarasti darbo vietą ir valstybės subsidijuojamus maisto krepšelius.
N.Maduro teigia, kad žmonės už jį balsuos dėl nacionalinio pasididžiavimo: „Net Donaldas Trumpas, paklaustas apie rinkimų Venesueloje baigtį, atsakytų, jog laimės N.Maduro.“
