Nuo nacių Amsterdame besislapsčiusios mergaitės dienoraštis po jos mirties per Antrąjį pasaulinį karą tapo pasauliniu bestseleriu.
Bet du jo puslapiai iki šiol buvo paslėpti ruda lipniąja juosta. Dabar mokslininkai, pasinaudodami naujomis technologijomis, sugebėjo perskaityti, ką A.Frank tikriausiai norėjo paslėpti ir nuo savo tėvų.
1942-ųjų rugsėjo 28-ąją, netrukus po to, kai trylikametės žydės šeima ėmė slapstytis, paauglė savo dienoraštyje pokštavo apie lytinį auklėjimą ir prostitutes.
„Ar žinote, kuo Vokietijos karių merginos dirba Nyderlanduose? Čiužiniais kareiviams“, – tokį juokelį užrašė A.Frank.
A.Frank muziejaus Amsterdame atstovai paaiškino, kad paviešinti akivaizdžiai autorės slėptus puslapius nusprendė dėl akademinio intereso, supančio į UNESCO paveldą įtrauktą dokumentą, bet pabrėžė, kad jie nepakeitė A.Frank įvaizdžio.
„Per kelis dešimtmečius Anne tapo holokausto simboliu, tačiau pamiršome, kad ji širdyje buvo tiesiog paprasta mergaitė“, – skelbiama muziejaus pranešime.
Panašiai atsiliepė ir dokumentus iš 2016-aisiais darytų nuotraukų iššifruoti sugebėjusio Nyderlandų karo dokumentų instituto direktorius Frankas van Vree: „Bet kuris skaitantis šias pastraipas negalės sulaikyti šypsenos – tokie pokštai labai būdingi tokio amžiaus vaikams.“
A.Frank su šeima dvejus metus sėkmingai slapstėsi Amsterdame, tačiau buvo aptikta ir 1945-aisiais mirė Bergeno-Belzeno koncentracijos stovykloje.
Vienintelis gyvas likęs jos tėvas dienoraštį išplatino 1947-aisiais.
