Į Romą susirinko 250 kunigų iš 50 skirtingų valstybių. Jie mokėsi, kaip atskirti, kad sielą apsėdo piktosios dvasios, klausėsi kitų dvasininkų patirties ir susipažino su ritualais, kurie atliekami, kad velnias būtų išvarytas.
Egzorcizmas vis dar yra vertinamas prieštaringai, ypač dėl jo atvaizdavimo populiariojoje kultūroje ir siaubo filmuose. Taip pat būta ne vieno nusikaltimo, kurį įvykdė religinės sektos, prisidengdamos egzorcizmu.
Savaitę Vatikane trunkantys kursai „Egzorcizmas ir išlaisvinimo malda“ – vieninteliai tarptautiniai šios srities mokymai. Juose į dvasių išvarymo ritualą žvelgiama iš teologinės, psichologinės ir antropologinės pusės.
Pirmą kartą jie buvo surengti 2005-aisiais, ir nuo tada šių kursų dalyvių skaičius padvigubėjo.
Šiais metais dalyvio mokestis – 300 eurų.
Kaina nėra maža, tačiau dalyvių skaičius tik auga. Kaip pasakojo dvasininkai iš kai kurių valstybių, vietos žmonės vis dažniau kreipiasi į juos, nes mano, kad yra apsėsti piktųjų dvasių.
Teigiama, kad vien Italijoje per metus į egzorcistus kreipiasi beveik pusė milijono žmonių.
Pernai ir popiežius Pranciškus ragino dvasininkus siųsti tikinčiuosius pas egzorcistus, jeigu jie kenčia nuo „tikrų dvasinių sutrikimų“.
Kursai dvasių išvarytojams rengiami ir kitose valstybėse, tačiau juose dalyvauja vietos kunigai.
Egzorcistų kursai vyksta Italijoje, JAV.
Antai jau dvylika metų egzorcizmą praktikuojantis amerikietis vyskupas Gary Thomasas svarsto, kad viena priežasčių, kodėl padidėjo tokių ritualų poreikis, yra susijusi su Bažnyčios vaidmens pokyčiais.
Visuomenė ėmė labiau pasitikėti socialiniais mokslais, o Bažnyčia parengdavo vis mažiau egzorcistų. Pasak amerikiečio, kai ėmė menkti tikėjimo vaidmuo, žmonės ėmė labiau pasitikėti įvairiais prietarais.
Italas kunigas Benigno Palilla pasakojo, kad ritualo ypač dažnai prireikia tiems, kurie žaidžia Taro kortomis ir užsiima kitomis raganystėmis.
Vis dėlto mažai šių seansų būna sudėtingi. G.Thomasas tvirtino, kad iš 180 atvejų, su kuriais jam teko susidurti, tik kiek daugiau nei 10 buvo rimti – panaudotos specialios maldos, kunigas reikalavo, jog „demonas paliktų apsėstojo kūną Jėzaus vardu“.
1999 metais Katalikų bažnyčia pirmą kartą nuo XVII a. pakeitė taisykles, aprašančias egzorcizmą, – piktųjų dvasių apsėdimas buvo atskirtas nuo fizinės ar psichologinės negalios.
Todėl tėvas G.Thomasas dirba su visa komanda – gydytojais, psichologais ir psichiatrais.
Kai į dvasininką kreipiasi žmogus, pirmiausia išsiaiškinama, ar jo kančios nebuvo sukeltos ligos, ir tik atmetus kitas diagnozes nustatomas apsėdimas.
