„Negaliu sau atleisti, kad nepasinaudojome įrodymais ir neatskleidėme Tadeuszo Grzesiko po pirmų jo žudynių.
Per vėlesnius keliolika metų jis nužudė keliasdešimt žmonių“, – pareiškė pensininkas policininkas Zdzislawas Szczekota.
Varšuvos žiniasklaida 58 metų T.Grzesiką vadina žiauriausiu žudiku maniaku pokario Lenkijoje. Spėjama, kad braškių auginimu Kelcų rajone vertęsis smulkus ūkininkas atsakingas dėl 40 tautiečių mirties.
Netoli Krokuvos esančiame Tarnuve prasidėjo naujas T.Grzesiko gaujos, pramintos „valiutų keityklų užpuolikais“, teismas.
Iki gyvos galvos jau anksčiau teistam T.Grzesikui pateikti kaltinimai dėl atskleistų naujų nužudymų.
Braške kalėjime pravardžiuoto T.Grzesiko teismo procesas pakartotinai dėmesio centre atsidūrė dėl televizijos TVN tyrimo.
Paaiškėjo, jog policininkas Z.Szczekota minėtą vyriškį spėjamu žudiku įvardijo jau po pirmojo nusikaltimo, tačiau vadovybė tokias išvadas ignoravo.
Z.Szczekota spėjo, kad būtent Braškė išprievartavo ir nužudė jauną ukrainietę, bet prokuroras pagailėjo lėšų DNR tyrimams.
Braškės byla aštuoniolika metų dulkėjo policijos sandėliuose, o buvo atversta tiktai tada, kai maniako aukų skaičius tapo dviženklis.
Laikė atsidavusiu šeimai
Staliaus profesiją įgijusį, braškes auginantį ir papildomai statybose uždarbiaujantį T.Grzesiką kaimynai vadino tyliu, taikiu ir atsidavusiu šeimai žmogumi.
Svarmenų kilnojimu bei ginklais žavėjęsis vyras neslėpė šiltų jausmų aštuoneriais metais jaunesnei žmonai ir dviem sūnums.
Kaimo tarybos susirinkimuose T.Grzesikas sėdėdavo nepratardamas žodžio, bet labai akylai stebėjo aplinkinius.
Niekas neįtarė, kad sunkokai trijų hektarų žemėje besiverčiantis ūkininkas finansinę padėtį bando taisyti plėšikaudamas ir žudydamas.
Vyras be gailesčio nužudė kaimyną, paskolinusį jam pinigų. Vėliau nudobė ir du automobilių prekiautojus, reikalavusius sumokėti skolą už įsigytą automobilį.
Po to ūkininkas subūrė bendrininkų gaują ir ėmė plėšti ir žudyti didmeninių prekybos bazių bei valiutos keityklų savininkus, kitus braškių augintojus, verslo konkurentus.
Gauja užpultuosius vyrus ar moteris iš karto nušaudavo ir tik po to ieškodavo pinigų. Taip buvo nužudyti ir žmonės, nė neturėję didesnių pinigų.
Keliuose regionuose vykdomi nusikaltimai įvarė didžiulę baimę tautiečiams. Gaujai atskleisti buvo suformuotas specialus šimto policininkų padalinys.
Puldavo sutemus ir lyjant
T.Grzesikas pats retai šaudydavo aukas, dažniausiai tai patikėdavo dviem parankiniams.
Braškė smulkmeniškai užpuolimą suplanuodavo ir nurodydavo gyvo nepalikti jokio liudininko.
Jis ilgai stebėdavo norimą apiplėšti asmenį ar firmą, suplanuodavo kelis užpuolimo ir pabėgimo variantus. Be to, puldavo tik sutemus, per lietų arba šlapdribą, kad lengviau užmaskuotų pėdsakus.
Prieš pabėgant iš nusikaltimo vietos visiems užpultiesiems buvo paleidžiama kontrolinė kulka į smilkinį.
Gauja pagrobė mažiausiai 3 mln. zlotų (712,5 tūkst. eurų). Pinigus dalijosi po lygiai.
Išdavė telefono kortelė
Policijos ekspertų darbą sunkino tai, jog vienas gaujos dalyvis dirbo ginklų fabrike.
Po kiekvieno užpuolimo vyras taip perdirbdavo ginklus, jog jie nepalikdavo vienodų žymių.
Žudikus sučiupti padėjo telekomunikacijų firmos, pateikusios aukų pokalbių išklotines.
Iš jų paaiškėjo, kad kelioms aukoms prieš jas užpuolant buvo skambinama iš Jachovos Volios.
Į Braškės namą įsiveržę pareigūnai rado daugybę perdirbtų ginklų bei telefono kortelę, iš kurios skambinta vienai aukų.
T.Grzesikas niekada nepripažino kaltės, bet, išsigandęs kalėjimo iki gyvos galvos, policininkams viską atskleidė vienas jo bendrų.
Braškė buvo areštuotas 2007 metais, nors jau prieš aštuoniolika metų Z.Szczekota jį siūlė suimti dėl trijų ukrainiečių nužudymo.
Teisme paaiškėjo, jog tai buvo pirmas minėtos gaujos užpuolimas ir policija turėjo realią galimybę užkirsti kelią kitoms žudynėms.
Tą naktį Braškė su dviem bendrais užpuolė tris ukrainiečius, du vyrus ir merginą.
Žudynes tyręs Z.Szczekota spėjo, jog ukrainiečius užpuolė Braškė su bičiuliais, tačiau tvirtų įrodymų neturėjo, o viršininkai pagailėjo lėšų DNR tyrimams.
