Anksčiau šį mėnesį buvo paskelbta, kad tik viena statinė yra praradusi sandarumą.
Pasak pareigūnų, dėl šio incidento žmonės nenukentėjo ir pavojaus plačiajai visuomenei nėra. Apsauginę aprangą dėvintys darbininkai saugykloje sumontavo vaizdo kamerą, padėsiančią stebėti padėtį.
JAV Energetikos departamento užsakymus vykdančios bendrovės „Fluor Idaho“ atstovas Erikas Simpsonas sakė, kad visos keturios 200 litrų talpos statinės pratrūko tą pačią dieną, kai buvo pripildytos.
Balandžio 11-ąją buvo paskelbta, kad viena radioaktyviųjų atliekų statinė pratrūko per incidentą 2,3 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto federaliniame objekte, kuriame įsikūrusi Aidaho nacionalinė laboratorija (INL).
E. Simpsonas sakė, kad trys INL ugniagesiai, įžengę į branduolinių atliekų saugyklą plūktos žemės grindimis, kad užgesintų vieną rusenančią statinę, pranešė, kad galbūt yra pratrūkę ir keli kiti konteineriai. Tuo metu lauke buvę darbuotojai sakė girdėję, kaip pratrūko kelios kitos statinės.
Praeitą savaitę į pastatą įžengė trijų darbuotojų brigada ir patvirtino, kad kitų pratrūkusių statinių tikrai esama, nurodė „Fluor Idaho“.
Pasak E. Simpsono, pratrūkusiose statinėse laikytos medžiagos, 7-ame dešimtmetyje atsiųstos į Aidahą kitose statinėse. Atstovas aiškino, kad tose statinėse tikriausiai laikyti skysčiai ir tirpikliai, surinkti iš Roki Flatso įmonės – branduolinių ginklų gamybos komplekso netoli Denverio. Tačiau kompanijos atstovas neatmetė galimybės, kad atliekos į Denverį galėjo būti atvežtos iš kitur ir galiausiai išsiųstos į Aidahą.
Statinės iš pradžių buvo užkastos niekaip neapsaugotose duobėse, bet vėliau buvo vėl atkastos vykdant objekto valymo darbus. E. Simpsonas sakė, kad neatidarytos statinės buvo ištirtos moderniais metodais ir perkeltos į 116 metrų ilgio ir 50 metrų pločio saugyklą plūktinėmis grindimis.
Atstovas nurodė, kad balandžio 11-ąją keletas senųjų statinių buvo atidarytos, jų turinys ištirtas ir perpiltas į naujas talpas. Mažiausiai viena, o galbūt visos iš šių naujai pripildytų statinių tą pačią dieną pratrūko, aiškino E. Simpsonas.
Tokia nerimą kelianti padėtis susiklostė, nes dėl Šaltojo karo laikų informacijos slaptumo specialistai neturi tikslių duomenų apie panašių atliekų konteinerių turinį, anksčiau sakė Aidaho nacionalinės laboratorijos Bendrojo informacijos centro atstovas Donas Miley.
Per Šaltąjį karą institucijos uoliai stengėsi užtikrinti informacijos apie branduolinių atliekų konteinerių turinį slaptumą, nes baimintasi, kad priešininkai pagal ją galėtų išsiaiškinti branduolinių ginklų gamybos procesu, aiškino D. Miley.
Pasak jo, manoma, kad statinė pratrūko smarkiai įkaitusi dėl radioaktyviojo skilimo, o joje buvusios urano dalelės užsiliepsnojo.
„Dar nė karto nebuvo, kad taip būtų iš tikrųjų nutikę, – sakė D. Miley. – Iš tikrųjų gana gerai žinoma, kas yra (statinių) viduje, bet ne visuomet žinomos (medžiagų) koncentracijos.“
E. Simpsonas savo ruožtu pridūrė, kad iki pastarojo incidento komplekse buvo sėkmingai perpiltas apie 9,5 tūkst. statinių turinys.
„Iki šiol tokių atvejų nebuvo, tad norime kuo nuodugniausiai ištirti, kodėl šios atliekos sureagavo, – sakė E. Simpsonas. – Vyksta plačias konsultacijas apimantis procesas, siekiant nustatyti priežastį, kodėl tai įvyko.“
Tikėtina, kad įvyko kažkokia statinių turinio reakcija, smarkiai padidinusi slėgį konteinerių viduje, todėl jie neatlaikė. Pasak E. Simpsono, kol kas jokių konkrečių prielaidų nėra iškelta, bet bus ištirti visi veiksniai, pradedant talpų turiniu, baigiant perpylimo procesu.
Sandarumą praradusios statinės galiausiai bus išsiųstos į Bandomąją atliekų izoliavimo įmonę netoli Karlsbado miesto Naujojoje Meksikoje, bet kol kas nėra atliktas privalomas sertifikavimo procesas, kad tai būtų padaryta, nurodė E. Simpsonas.
2014 metais požeminėje saugykloje pratrūko viena radioaktyviųjų atliekų statinė, atgabenta iš Los Alamoso nacionalinės laboratorijos. Nustatyta, kad jos turinys buvo netinkamai supakuotas: atliekos buvo sumaišytos su drėgmę sugeriančiu organiniu kačių kraiku, todėl įvyko cheminė reakcija.
Per tą incidentą įvykus radioaktyvių medžiagų nuotėkiui saugyklą teko beveik trejiems metams uždaryti. Taip pat buvo imtasi brangiai kainuojančių valymo darbų ir buvo iš pagrindų pakeista Šaltojo karo laikų atliekų tvarkymo politika.
Pasak E. Simpsono, per sertifikacijos procesą patikrintų atliekų konteinerių išsiuntimas iš Aidaho jau yra atnaujintas: per savaitę iš INL komplekso į Naująją Meksiką išvežama po 4-6 siuntas; kiekvieną jų sudaro maždaug 16 statinių.
Po didžiuliu INL kompleksu, įsikūrusiu sausringoje stepėje, glūdi dalis Rytų Gyvačių upės lygumos požeminio vandens telkinio. Šio telkinio vanduo yra naudojamas regiono miestų ir ūkių.
Šioje vietoje branduolinės atliekos laikomos nuo 6-o dešimtmečio pradžios. Po virtinės teismo procesų ir pasiektų kelių susitarimų su Aidaho valstija federalinė vyriausybė 10-ame dešimtmetyje pradėjo jos valymo procesą.
Vis dėlto Energetikos departamentas jau yra praleidęs kelis galutinius terminus, numatytus šiuose susitarimuose dėl branduolinių atliekų išgabenimo iš Aidaho, ir yra sumokėjęs apie 3,5 mln. dolerių baudų.
