Savo pirmame kreipimesi į Europos Parlamentą charizmatiškasis Prancūzijos vadovas sakė, kad Europoje vyksta „kažkas panašaus į pilietinį karą“, ir paragino Bendriją ginti demokratiją.
E. Macronas šį raginimą išsakė po euroskeptiškų, populistinių politinių jėgų pergalių visuotiniuose rinkimuose Vengrijoje ir Italijoje, taip pat vykstant Briuselio ir Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybės konfliktui dėl pagarbos teisinės valstybės principams.
„Nenoriu priklausyti somnambulų kartai, nenoriu priklausyti kartai, pamiršusiai savo praeitį“, – emocingai Strasbūre kalbėjo 40-metis Prancūzijos lyderis, pristatydamas savo ES ateities viziją.
„Noriu priklausyti kartai, kuri gins Europos suverenitetą, nes mums teko dėl jo kautis. Manęs nesuvilios jokia įkyriai peršama mintis apie autoritarizmą“, – pridūrė jis.
Po pergalės pernai vykusiuose prezidento rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen E. Macronas dėl savo griežtai proeuropietiškų pažiūrų tapo pavyzdiniu lyderiu visiems, siekiantiems po „Brexit“ įpūsti naujos gyvybės Bendrijai ir veiksmingai kovoti su populizmo iššūkiais.
E. Macronas sakė, kad jam nerimą kelia po 2016 metų „Brexit“ referendumo Didžiojoje Britanijoje kai kuriose Europos šalyse juntamas stiprėjantis netikrumo jausmas, kuris, pasak jo, skaldo Bendriją.
„Regis, vyksta kažkas panašaus į europinį pilietinį karą. Juntamas žavėjimasis nepakantumui, ir šis jausmas stiprėja“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.
E. Macronas į ES asamblėją kreipėsi praėjus kelioms dienoms po Vengrijos dešiniojo sparno premjero Viktoro Orbano triuškinamos pergalės visuotiniuose rinkimuose.
V. Orbanas dažnai eina į konfrontaciją su Briuseliu ir yra JAV prezidento Donaldo Trumpo buvusio vyriausiojo stratego Steve'o Bannono „didvyris.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sveikino E. Macrono kalbą ir vėliau kreipdamasis į europarlamentarus pareiškė: „Tikroji Prancūzija sugrįžo“.
Aktyvios diplomatinės pastangos
Visgi E. Macronui sunkiai sekasi užsitikrinti pritarimą visiems savo ambicingiems pasiūlymams dėl ES reformų. Prezidento antradienio kreipimasis į europarlamentarus Strasbūre yra dalis jo aktyvių pastangų užsitikrinti didesnį palaikymą prieš ateinančių metų gegužę vyksiančius ES asamblėjos rinkimus – pirmuosius po „Brexit“.
Vėliau šią savaitę Prancūzijos vadovas vyks į Berlyną svarbių derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir bandys užsitikrinti jos paramą savo planams dėl euro zonos ateities.
A. Merkel konservatyvi Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pirmadienį pasisakė prieš planus stiprinti euro zonos integraciją, be kita ko, numatančius sukurti bendrą euro zonos biudžetą ir išplėsti paskolas sunkumų ištiktoms ES šalims teikiantį mechanizmą.
Bet kokios reformos turi atitikti „Europos ir Vokietijos interesus“, žurnalistams pareiškė CDU generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer.
Antradienį E. Macronas taip pat pasiūlė sukurti europinį fondą remti pabėgėlius priimančias bendruomenes, siekiant spręsti vieną iš politiškai opiausių Bendrijos problemų.
„Siūlau sukurti europinę programą teikti tiesioginę finansinę paramą vietos bendruomenėms, priimančioms ir integruojančioms pabėgėlius“, – sakė Prancūzijos vadovas.
ES lyderiai birželį turėtų preliminariai pritarti E. Macrono palaikomiems planams dėl euro zonos reformų ir prieglobsčio suteikimo sistemos pertvarkos, tačiau dar reikia daug nuveikti.
E. Macronui, sunkiai stumiančiam reformas Prancūzijoje vykstant masiniams geležinkelininkų streikams, taip pat tenka susidurti su sunkumais Europos Parlamente, kur jo partija „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) nepriklauso jokiai politinei frakcijai.
Tuo tarpu pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Vokietijos kanclerė kalbą Europos Parlamentą ketina pasakyti lapkritį.
2015 metais A. Merkel į ES asamblėją Strasbūre kreipėsi kartu su tuometiniu Prancūzijos vadovu Francois Hollande'u. Savo bendrame kreipimesi jie paragino išsaugoti vienybę susidūrus su rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlių krize.
