„Lenkijos vykdytos miškų tvarkymo operacijos, susijusios su (ES aplinkosaugos tinklo) „Natura 2000“ teritorija Belovežo girioje, pažeidžia ES teisę“, – sakoma Europos Teisingumo Teismo (ETT) pranešime.
Belovežo girioje, plytinčioje abipus Lenkijos ir Baltarusijos dienos, įkurtoje „Natura 2000“ teritorijoje kirtimai buvo pradėti 2016 metų gegužę. Praeitais metais Europos Komisija kreipėsi į ETT, argumentuodama, kad taip naikinamas unikalia flora ir fauna garsėjantis miškas.
Į Belovežo girią panašūs miškai prieš 10 tūkst. metų plytėjo didžiojoje Europos dalyje. Šiuo metu Belovežo sengirė yra viena didžiausių iki mūsų dienų išlikusių ir mažai pakitusių tų miškų fragmentų.
ETT pažymėjo, kad suintensyvinusi kirtimus Lenkija nevykdė savo įsipareigojimų saugoti ypač svarbias gamtines buveines.
Tuometis Lenkijos aplinkos ministras Janas Szyszko savo ruožtu tvirtino, kad būtina vykdyti sanitarinius kirtimus, siekiant sustabdyti kinivarpų invaziją, užkirsti kelią miškų gaisrams ir išsaugoti kelių eismą.
Aktyvistai, mokslininkai ir kiti kritikai teigia, kad Lenkija mišką kerta komerciniais tikslais.
Aplinkosaugininkai taip pat skundėsi, kad šios saugomos teritorijos reglamentą pažeidžiantys didelio masto kirtimai naikina retų gyvūnų ir augalų rūšių buveines. Dėl šių veiksmų ne kartą buvo rengiami protestai.
Liepos mėnesį Teismas oficialiai nurodė Lenkijai sustabdyti kirtimą iki bus priimtas galutinis sprendimas, o gruodžio mėnesį pagrasino vyriausybei baudomis iki 100 tūkst. eurų per dieną, jei kirtimas tęsis.
ES teisėjai nustatė, kad Lenkijos vyriausybė prieš 2016 metais pradėdama savo miškotvarkos planą tinkamai neįvertino jo poveikio.
Pasak teisėjų, Varšuvos argumentai nepademonstravo, kad miškotvarkos planą pateisino žievėgraužių tipografų plitimas.
Teismas taip pat nustatė, kad lenkų planas neatitiko europinių įsipareigojimų saugoti Belovežo girioje gyvenančių paukščių lizdus, kiaušinius ir perimvietes.
Teismas pareiškė, kad Lenkijos vyriausybė privalo „nedelsdama“ vykdyti jo nutartį ir sustabdyti kirtimus, nes priešingu atveju šaliai gali būti skirta finansinių nuobaudų.
Teismas taip pat įpareigojo Lenkiją apmokėti šios bylos nagrinėjimo išlaidas, bet konkrečios sumos neįvardijo.
Sausį J. Szyszko pakeitęs naujasis aplinkos ministras Henrykas Kowalczykas pažadėjo, kad Lenkija vykdys ETT sprendimą.
„Ką tik gavome oficialų sprendimo projektą, kuris bus atidžiai išanalizuotas ministerijoje“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas Aleksanderas Brzozka (Aleksandras Bžozka).
„Bet kaip kelis kartus sakė ministras Henrykas Kowalczykas, Lenkija laikysis ETT sprendimo“, – pridūrė A. Brozka.
Aplinkosaugos organizacijos WWF Europos biuro vadovas Andreas Baumuelleris sakė: „Šiandien pasiekta labai aiški pergalė Europos gamtai. Negalima ignoruoti nei gamtos, nei ES įstatymų.“
Ši byla yra naujausia iš virtinės klausimų, kėlusių įtampą tarp Varšuvos ir Briuselio, kuris su nerimu stebėjo Lenkijos pastarojo meto teismų reformas.
Gruodį, po kelis mėnesius skelbtų perspėjimų, Europos Komisija inicijavo beprecedentę procedūrą prieš Lenkiją, po kurios Varšuva galėtų netekti balsavimo teisių bloke, jei neatsisakys šių reformų.
ES ministrai antradienį Liuksemburge svarsto šį teisinės valstybės klausimą.
Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė taip pat įsivėlė į tarptautinį ginčą dėl įstatymo, kuriuo draudžiama priskirti Lenkijos valstybei nacių nusikaltimus.
Mateuszas Morawieckis, kuris gruodį tapęs premjeru sumažino įtampą dėl teismų reformų, Holokausto klausimu dar labiau įpūtė liepsnas pasakęs, kad tarp Holokausto kaltininkų yra ir žydų, kaip ir lenkų.
