Pasak jo, visuomenė iš jo laukia tariamų „nuolatinių pergalių“.
„Rusijos visuomenei reikia nuolatinių pergalių, šis socialinius kontraktas apima ne tik rinkimų laikotarpį, todėl svarbu žiūrėti, kokius veiksmus tarptautinėje arenoje Rusija atliks“, – pirmadienį BNS sakė ekspertas iš Rytų Europos studijų centro.
„Tikėtina, kad galime sulaukti ir naujų didelių įvykių, kuriuos sunku prognozuoti“, – pridūrė jis.
Sekmadienį perrinktas V.Putinas šaliai vadovaus iki 2024 metų. Pastaroji jo kadencija buvo pažymėta konfliktu Ukrainoje ir įsitraukimu į karą Sirijoje.
Dabar daugiausia įtampos tarp Rusijos ir Vakarų kyla dėl buvusio šnipo apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje ir įtarimų dėl Maskvos kišimosi į užpernykščius Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.
„V.Putino žingsniai užsienio politikoje leidžia žmonėms kalbėti apie Rusijos didybę, atsilaikymą prieš Vakarus ir interesų gynimą, nors nemažai tokių veiksmų prasilenkė su tarptautine teise ar kitų valstybių teisėtais interesais“, – teigė V.Ivanauskas.
Pasak apžvalgininko Kęstučio Girniaus, Rusijai būtų naudinga sumažinti įtampą su Vakarais.
„Rusijai kenkia blokada, ta diplomatinė izoliacija. Ji nori turėti didesnį, pripažintą vaidmenį ir nenori būti laikoma piratu ar vagimi“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.
„Aš manau, kad Rusija norėtų sumažinti įtampą, bet ji nesielgia taip, kad tą įtampą būtų galima sumažinti“, – kalbėjo jis.
Užtikrinta pergalė
V.Putinas sekmadienį nesunkiai įveikė kitus kandidatus ir, naujausiais duomenimis, surinko 76,6 proc. balsų.
Komunistų kandidatas Pavelas Grudininas gavo 11,9 proc. balsų, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis – 5,66 proc. balsų, o Ksenija Sobčak – 1,67 proc. balsų.
Kiti pretendentai surinko apie procentą arba mažiau balsų.
Pasak K.Girniaus, rinkimai legitimuoja ketvirtąją V. Putino kadenciją „ta prasme, kad niekas neabejoja, jog jis yra populiariausias Rusijos politikas“.
Rinkimų aktyvumas siekė apie 60 proc., tačiau apžvalgininkas pabrėžė, kad juose tikriausiai balsavo itin mažai jaunimo.
„Kitaip sakant, balsavo „babuškos“, o jaunimas boikotavo arba nutarė, kad neverta balsuoti, nes rezultatai yra aiškūs“, – sakė K.Girnius.
Socialiniai tinklai visą sekmadienį dūzgė nuo vaizdo įrašų ir nuotraukų apie pažeidimus per Rusijos prezidento rinkimus. Už balsavimą atsakingi pareigūnai žada ištirti visus nesklandumus ir anuliuoti rezultatus ten, kur pažeidimų buvo itin daug.
Pasak analitiko V.Ivanausko, Rusija sugeba parodyti, kad rinkimai joje yra legitimūs, tačiau draudimas kandidatuoti Aleksejui Navalnui ir pasitelktas administracinis resursas V.Putino pergalei užtikrinti rodo, kad balsavimas nebuvo sąžiningas.
„Apie rinkimus Rusijoje apskritai negalime kalbėti kaip apie tikrus rinkimus“, – teigė ekspertas.
Kas bus 2024 metais?
Nors V. Putinas vadovaus Rusijai dar šešerius metus, daugelis analitikų jau dabar kelia klausimą, kas įvyks šios kadencijos pabaigoje.
Be Konstitucijos pataisų 18 metų Rusijai vadovaujantis V.Putinas negalėtų prezidento rinkimuose dalyvauti penktą kartą – pagrindinis Rusijos įstatymas draudžia vadovauti šaliai ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.
Ekspertai svarsto, kad V. Putinas per ateinančius šešerius metus gali įvardinti savo įpėdinį, tačiau kol kas ryškios asmenybės Rusijos politikoje nematyti.
Šalyje šiuo metu dominuoja du konkuruojantys technokratų ir „silovikų“ klanai. Pastarieji yra saugumo tarnybų ir kariuomenės atstovai.
V.Ivanauskas prognozuoja, kad V.Putino įpėdinis bus iš jam artimų saugumo struktūrų.
„Tas galimas lyderis išaiškės galbūt kadencijos pabaigoje, tačiau tas žmogus bus alternatyva, prie kurios Putinas galės saugiai jaustis“, – sakė analitikas.
Visgi naujuoju Rusijos lyderiu galėtų tapti ir technokratas, jeigu šalis patirtų nepakeliamą ekonominį nuosmukį, pridūrė jis.
Politologai taip pat kelia prielaidas, kad V.Putinas po 2024-ųjų gali likti valdžioje atsisakius konstitucinio limito arba pakartojus 2008 metų istoriją, kai dabartinis Rusijos lyderis tapo šalies premjeru, o prezidento rinkimus laimėjo Dmitrijus Medvedevas.
Tačiau K. Girnius prognozuoja, kad tokie scenarijai abejotini dėl V.Putino nuovargio ir amžiaus. Jam 2024 metais sukaks 72-eji.
