Anksčiau antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad atleidžia R.Tillersoną iš valstybės sekretoriaus pareigų.
R. Tillersonas savo atsisveikinimo kalboje sakė, kad JAV pastangos daryti spaudimą Šiaurės Korėjai suveikė geriau nei buvo tikėtasi. Jis nurodė, kad savo pareigas pavaduotojui Johnui Sullivanui perduos dar iki antradienio darbo dienos pabaigos.
Buvęs naftos kompanijos „ExxonMobil“ vadovas teigė, jog oficialiai Valstybės departamentą paliks kovo 31 dieną, kad būtų sklandžiai įgyvendintas posto perdavimas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriui Mike'ui Pompeo.
R.Tillersonas nereagavo į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą jis apie savo atleidimą sužinojo iš D.Trumpo „Twitter“ žinutės, tačiau nurodė, kad jau kalbėjosi su prezidentu telefonu.
Vienas iš paskutinių jo kaip valstybės sekretoriaus veiksmų vėlyvą pirmadienį buvo pokalbis su žurnalistais apie buvusio rusų šnipo apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga Didžiojoje Britanijoje. Vizitą po Afriką nutraukęs R. Tillersonas išreiškė savo „pasipiktinimą“, kad Rusija galbūt prisidėjo prie pasikėsinimo nužudyti.
Savo atsisveikinimo kalboje jis irgi užsiminė apie šį incidentą.
„Lieka dar daug darbo atsakyti į Rusijos vyriausybės probleminį elgesį ir veiksmus“, – sakė jis ir perspėjo Kremlių neperžengti ribų.
„Rusija privalo atidžiai įvertinti, ar jos veiksmai (atitinka) Rusijos žmonių ir platesnio pasaulio geriausius interesus, – teigė postą paliekantis R.Tillersonas. – (Jei) ji ir toliau judės savo dabartine trajektorija, veikiausiai tai lems didesnę jos izoliaciją, o tokia situacija nėra niekieno interesas.“
Ši JAV administracijos pertvarka atliekama praėjus kelioms dienoms nuo įspūdingo paskelbimo apie D.Trumpo derybas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu); tiesa, derybų data ir dienotvarkė dar nenustatyta.
Prieš priimdamas Pchenjano kvietimą, D.Trumpas su JAV diplomatijos vadovu nepasitarė.
R.Tillersonas dėl tokio prezidento sprendimo nesiginčijo. Antradienį jis sakė, kad šios derybos tapo įmanomos dėl jo vadovaujamo Valstybės departamento ir jo sąjungininkų sunkaus darbo taikant Pchenjano režimui sankcijas bei darant diplomatinį spaudimą.
Jis teigė, kad ši diplomatinio spaudimo kampanija „pranoko beveik visų lūkesčius“, bei pažymėjo, jog būtent jis per savo pirmąjį vizitą į Aziją paskelbė, kad „strateginės kantrybės laikai jau baigėsi“.
