Osvencime Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, dauguma – iš įvairių šalių čia suvežti žydai.
Nacių lagerio statinių kompleksas yra įtrauktas į pasaulio UNESCO sąrašą, o į kasmet rengiamą jo išvadavimo minėjimą suvažiuoja buvę kaliniai, tarptautinių organizacijų atstovai ir diplomatai.
Per iškilmingą minėjimą sausio 27-ąją Izraelio ambasadorė Lenkijoje Ana Azari netikėtai pareiškė protestuojanti prieš įstatymą, dieną anksčiau priimtą Seime.
Naujas įstatymas numato skirti iki trejų metų kalėjimo bausmę tiems, kurie nacių įkurtas mirties stovyklas viešai pavadins lenkų lageriais ir jei lenkų tautą įvardins kaip talkinusią naciams.
Ambasadorė A.Azari pareiškė, kad toks įstatymas reikštų, jog Holokaustą ištvėrusiems žydams grės kalėjimas už pasakojimus, ką blogo per karą jiems padarė lenkai.
„Lenkai išdavė nacistams šimtus tūkstančių žydų, o Lenkijos valdžia nauju įstatymu nori uždrausti tokį istorinės tiesos sakymą“, – taip įtakingas Izraelio dienraštis „Jediot Achronot“ apibūdino kilusį diplomatinį konfliktą.
Varšuvoje – sumišimas
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu Lenkijos Seimo priimtą įstatymą pavadino absurdišku ir pareiškė: „Istorija negali būti keičiama.“
Izraelio parlamentinės opozicijos vadovas Jicchakas Herzogas pareikalavo, kad būtų atšaukta šalies ambasadorė Lenkijoje.
Lenkijos vyriausybė nesitikėjo tokios aštrios Izraelio reakcijos, iš pradžių tvirtai gynė naują įstatymą.
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis aiškino: jeigu banditai užpuola namą, kuriame gyvena dvi šeimos, žudo ir kankina vieną šeimą, niekas neturi teisės sakyti, kad kita šeima yra kalta dėl banditų nusikaltimo.
M.Morawieckis taip pat priminė prieš 2 metus priimtą bendrą Izraelio ir Lenkijos vadovų pareiškimą, kad kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą terminas „lenkiški koncentracijos lageriai“ yra neteisingas, nes juos steigė vokiečiai.
Vyriausybės atstovai tvirtino, kad įstatymu norima kovoti prieš pasaulio žiniasklaidoje dažnai pasitaikantį jų tautą žeminantį teiginį „lenkiški koncentracijos lageriai“.
Skirtingos nuomonės
Izraelio užsienio reikalų ministerijos sprendimas iškviesti pasiaiškinti Lenkijos ambasadorių ir grasinimai atšaukti ambasadorę iš Varšuvos papiktino Lenkijos dešiniuosius.
Vyriausybę remiantis tinklalapis „wPolityce“ užverstas rašiniais, kaltinančiais Izraelį sudarius sąmokslą su Briuseliu, Vašingtono žydų lobistais ir Lenkijos opozicija, kad pakenktų šalį valdančiai Teisės ir teisingumo partijai (TTP).
Net valstybinėje televizijoje TVP per vakarinę žinių laidą pasirodė antisemitiniai užrašai, kurie skelbė, jog Izraelis naudojasi Holokausto tema, kad iš Lenkijos išviliotų milijardines išmokas.
Tokiais užrašais pasipiktinus Lenkijos intelektualams ir opozicijai, TVP vadovybė skubiai dėl jų atsiprašė ir užrašus pavadino technine klaida.
Minėtą Lenkijos įstatymą negailestingai sukritikavo opozicinė Lenkijos ir Vakarų žiniasklaida.
Varšuvos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pareiškė, kad priešintis klaidinančiam pavadinimui „Lenkijos koncentracijos lageriai“ būtina, bet neigti, jog dalis tautiečių prisidėjo prie Holokausto, negalima.
Dienraštis priminė, kad dalis lenkų tarnavo vokiečių suformuotuose pagalbiniuose policijos daliniuose ir talkino vežant žydus į lagerius.
Dalis civilių patys išdavė kaimynus žydus, kad galėtų perimti jų turtą, o dalis rengė pogromus net po karo, nes nenorėjo grąžinti to, ką prisigrobė.
Nuskambėjo už Atlanto
Skandalas, kilęs tarp dviejų valstybių, buvo aptariamas ir Amerikos žiniasklaidoje.
Vienas įtakingiausių JAV dienraščių „The New York Times“ praėjusį penktadienį Lenkijos parlamento priimtą įstatymą pavadino „nereikalingu, kvailu ir įžeidžiančiu“.
Dienraštis pabrėžė, jog Lenkija labai nukentėjo per karą ir turi teisę piktintis dėl to, kad vokiečių įkurti koncentracijos lageriai yra pavadinami lenkiškais.
Bet neigti dalies tautiečių atsakomybę už prisidėjimą prie Holokausto ir bausti už tokius tvirtinimus tėra nacionalistinės TTP siekis balinti tautos istoriją.
Dienraštis priminė, kad savo vaidmenį Antrajame pasauliniame kare siekė pagražinti Sovietų Sąjunga, nutylėjusi žydų aukas. Taip pat Austrija, kuri tvirtino, kad buvo pirmoji fašizmo auka.
Įsisiūbavus skandalui Lenkijos vyriausybė nutarė sudaryti bendrą abiejų šalių istorikų grupę ginčytiniems klausimams spręsti.
Varšuvos žiniasklaida spėja, jog prezidentas Andrzejus Duda priimto įstatymo nepasirašys ir nusiųs Seimui jį pataisyti.
Vis dėlto dalis Varšuvos apžvalgininkų spėja, kad TTP įstatymo nekeis, mat tai nepatiktų dešiniesiems radikalams ir grėstų valdančiųjų vienybei prieš artėjančius savivaldybių rinkimus.
