„Havajams gresia balistinių raketų pavojus. Nedelsiant ieškokite prieglobsčio. Tai – ne pratybos“, – tokius siaubą keliančius žodžius šeštadienį 8 val. ryto vietos (20 val. Lietuvos) laiku savo mobiliuosiuose telefonuose perskaitė havajiečiai.
Ta pati žinia transliuota per radiją ir televiziją. Havajuose daugiau nei pusvalandį vyravo chaosas, iki oficialiai paskelbta, kad pavojaus nėra.
AP žurnalistas Calebas Jonesas paskelbus pavojų buvo Honolulu su savo septynerių metų dukra.
Jų namai – netoli Perl Harboro bazės, kuri būtų pagrindinis raketų taikinys kilus konfliktui.
„Įsivaizdavau branduolinį sprogimą, judantį link namų. Aplinkui nebuvo jokio betoninio pastato, jokio rūsio, kuriame būtų galima pasislėpti. Namuose neturėjau nei vandens, nei maisto atsargų. Supanikavau.
Pasak ekspertų, užtruktų 12–15 minučių, kol smogtų pirmoji raketa. Turėjau 12 minučių savo dukrai išvežti iš sprogimo zonos“, – pasakojo C.Jonesas.
Jis liepė savo dukrai apsiauti batus, o pats tuo metu neapleido žurnalisto pareigų ir skambino kolegoms iš darbo.
„Įšokome į mano automobilį ir važiavome tolyn nuo Honolulu.
Kiti žmonės taip pat lėkė labai greitai. Žmonių veide buvo matyti panika, nepaisydami draudimo jie kalbėjo telefonu vairuodami“, – teigė C.Jonesas.
Viena su valdžia susisiekusi bendradarbė jam netrukus pranešė, kad perspėjimas buvo klaida. Bet gavus oficialų patvirtinimą havajiečiai toliau blaškėsi.
„Sužinojus, kad nemirsime, baimė dėl dukros saugumo pavirto energijos impulsu – norėjau apie šią istoriją pranešti pasauliui. Mano dukra buvo sukrėsta, tačiau nusiteikusi gerai“, – džiaugėsi C.Jonesas.
Tiesa, panikavo ne visi. Vienas šaltus nervus išlaikiusių žmonių – 49-erių Brookas Conneris, kuris rugsėjį iš Niujorko į Havajus atsikraustė su savo žmona ir trejų metų dukrele.
„Mes likome gyvi per rugsėjo 11-osios išpuolius, tad esame pripratę prie pavojaus. Bet tą akimirką, kai Havajuose buvo paskelbtas pavojus, maniau, jog valstija labai maža, gerai apginta ir toli nuo bet kokios grėsmės.
Svarsčiau, kad jeigu link mūsų pradės skristi prastos Šiaurės Korėjos raketos, galbūt jos nepataikys“, – sakė B.Conneris.
Jis su šeima iškart puolė sandarinti visų durų ir langų, kad turėtų vandens, pripildė vonią ir visus turimus indus, bandė susisiekti su artimaisiais.
„Po 5 minučių buvome nusiminę. Mano žmona verkė, o dukra sutrikusi visko klausinėjo. Apsikabinome ją ir aiškinome, kad vyksta kai kas labai blogo. Po pusvalandžio gavome žinutę iš žmonos brolio, kad įvyko klaida.
Bet visi buvo sukrėsti, nes manė, kad žus. Mūsų draugas pilotas tuo metu buvo viešbutyje, kurio vestibiulis buvo pilnas verkiančių vaikų“, – kalbėjo B.Conneris.
