Teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro sąrašo būtinybę aiškino tuo, jog valstybė turi ginti vaikus, o ne pedofilus.
Ministras viliasi, jog priimtas įstatymas sumažins seksualinių nusikaltimų skaičių, nes nusikaltėliai žinos, jog nuo šiol jiems gresia ne tiktai kalėjimas, bet ir viešumas.
Bet opozicija ir psichologai seksualinių nusikaltėlių viešinimą kritikuoja, nes jis gali apsunkinti tiek pedofilų, tiek jų aukų gydymą.
Teisingumo ministerijos tinklalapyje atsirado du sąrašai. Viešajame yra skelbiamos 768 asmenų pavardės, nuotraukos bei gyvenamoji vieta.
Kitas 2614 prasikaltusių asmenų sąrašas yra nevisiškai atviras. Jį pamatyti gali tik vaikų darželių bei mokyklų vadovai ir vaikų popamokinės veiklos organizatoriai. Jie nuo šiol privalės tikrinti, ar jų darbuotojų nėra sąraše.
Jei įstaigų direktoriai priims į darbą asmenį iš nusikaltėlių sąrašo, už tai grės vieno mėnesio kalėjimo bausmė arba piniginė nuobauda iki 1 tūkst. zlotų (240 eurų).
Seksologas Zbigniewas Lewas Starowiczius teigia, kad sąrašo viešinimas sutrukdys į jį įtrauktų asmenų gydymą, bet nuo nusikaltimų neatgrasys.
Seksologas priminė, jog vaikai seksualinį išnaudojimą dažniausiai patiria artimųjų rankose, o viešo sąrašo skelbimas bus kaip ir žaizdos draskymas, trukdantis vaikui pamiršti skriaudą.
Nuteistų tėvų vaikų globa besirūpinančio fondo „Happy Kids“ vadovas Aleksandras Kertasinskis irgi apgailestavo, jog Lenkija neima pavyzdžio iš Skandinavijos šalių. Ten vaikus stengiamasi izoliuoti nuo skriaudos priminimų, o seksualiniams nusikaltėliams padedama išgyti ir įsilieti į visuomenę, neviešinant jų praeities.
Kad priimtas įstatymas gali turėti neigiamų pasekmių, paliudijo įvykiai netoli Krokuvos esančiame Volbromo miestelyje.
Teisingumo ministro pavaduotojas Michalas Wosis džiugiai pranešė, jog vos paviešinus sąrašą iš Volbromo kultūros namų buvo atleistas juose dirbęs pavojingas pedofilas Marekas K.
Bet paaiškėjo, jog Marekas K. jaunystėje šešerius metus kalėti buvo nuteistas už tai, jog prieš 27 metus kitame šalies regione išprievartavo dvi dvidešimtmetes merginas.
Atlikęs bausmę vyriškis niekuo daugiau nenusikalto, sukūrė šeimą, buvo gerbiamas tiek kaimynų, tiek bendradarbių.
Pagal Lenkijos įstatymus, nusikaltimas yra išbraukiamas iš asmeninės bylos praėjus dešimčiai metų po kalėjimo bausmės atlikimo ir nepadarius naujo prasižengimo. Mareko K. prasižengimai ne tik nebuvo ištrinti, bet ir vyras nepelnytai buvo įtrauktas į pedofilų sąrašą.
Kritikai pastebėjo, jog atvirame sąraše kažkodėl nėra kunigų, nuteistų už pedofiliją.
Pavyzdžiui, neseniai Vroclave už kelių berniukų tvirkinimą ir vieno išprievartavimą nuteistas kunigas Pawelas K. yra įtrauktas tik į specialistams prieinamą sąrašą.
Paaiškėjo, kad į viešąjį sąrašą yra įtraukiami tik vaikus prievartavę asmenys, o kunigų nusikaltimai kažkodėl įforminami kaip tvirkinimas.
Dvejopi standartai papiktino filosofą Janą Hartmaną, kuris priminė, jog popiežius Pranciškus Italijos dienraščiui „La Repubblica“ pripažino, kad net du procentai kunigų gali būti pedofilai.
J.Hartmano nuomone, tai reikštų kad Lenkijoje apie pusę tūkstančio kunigų gali būti pedofilai, į kurių nusikaltimus valdžia esą ir toliau žiūrės pro pirštus.
