Apvalus sagos dydžio antspaudas buvo rastas viename Jeruzalės senamiesčio pastate netoli Raudų sienos. Jo amžius – VII šimtmetis prieš mūsų erą, pirmosios žydų šventyklos laikai, nurodė Izraelio archeologijos administracija.
Antspaude pavaizduoti du vienas prieš kitą stovintys vyrai, tarsi veidrodiniai vienas kito atspindžiai. Žemiau yra užrašas senovine hebrajų kalba „miesto valdytojas“ – kitaip tariant, meras.
„Šis radinys labai retas“, – sakė Raudų sienos aikštėje kasinėjanti Shlomit Weksler-Bdolah.
„Didelė radinio svarba ta, kad iki šiol frazę „miesto (Jeruzalės) valdytojas“ žinojome iš Biblijos, – naujienų agentūrai AFP sakė ji. – Tai pirmas kartas, kai aptinkame ją su archeologijos kontekstu, archeologinių kasinėjimų vietoje VII amžiaus prieš mūsų erą pastate.“
Antspaude nenurodomas nei valdytojo vardas, nei Jeruzalės pavadinimas, bet Sh. Weksler-Bdolah sakė mananti, kad jame kalbama apie šį šventąjį miestą.
Pasak jos, netrukus bus atliktas mokslinis antspaudo tyrimas, kuris turėtų patvirtinti jo sąsają su Jeruzale.
Sh. Weksler-Bdolah sakė, kad antspaudas tikriausiai buvo ant kažkokio daikto, kuris miesto valdytojo vardu turėjo būti kažkam pristatytas.
Naujienos apie šį atradimą pasirodė tvyrant įtampai dėl Jeruzalės, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pripažinus ją Izraelio sostine.
Jeruzalės statusas yra viena opiausių dešimtmečius trunkančio Izraelio ir palestiniečių konflikto problemų. Gruodžio 6-ąją D. Trumpo paskelbtas pareiškimas dėl šio miesto daugelio buvo suprastas kaip sprendimas palaikyti Izraelį. Jis taip pat sukėlė nuogąstavimų, kad gali atsinaujinti didelio masto kraujo liejimas.
Rytinę Jeruzalės dalį, kurioje gyveno daugiausiai arabai, Izraelis užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą ir vėliau šią teritoriją aneksavo, paskelbęs visą miestą savo nedaloma sostine. Palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo būsimos valstybės sostine.
