Suomijos vyriausybė antradienį aptars skandalą, susijusį su slaptos informacijos apie Gynybos pajėgų Radioelektroninės žvalgybos centro veiklą atskleidimu, pranešė šalies premjeras Juha Sipila.
Kiek anksčiau Suomijos gynybos pajėgų gynybos vadas pateikė kaltinimus labiausiai skaitomam šalies dienraščiui „Helsingin Sanomat“ dėl žvalgybos informacijos paviešinimo.
Laikraštis sulaukė nemalonumų dėl to, kad aprašė ypač slaptą žvalgybos tyrimų centrą.
„Helsingin Sanomat“ straipsnyje gana detaliai aprašytas Gynybos pajėgų žvalgybos tyrimų centras („Viestikoekeskus“) bei jo darbo pobūdis. Anksčiau bet kokia informacija apie jį buvo kruopščiai slepiama.
Pasak leidinio, slaptoji tarnyba, įsikūrusi vidurio Suomijos Tikakoskio mieste, be kita ko, gali kontroliuoti interneto srautą.
Vos tik straipsnis pasirodė, netruko sureaguoti net ir Suomijos prezidentas Sauli Niinistö. Jis pareiškė, kad tokios informacijos nutekinimas gali būti laikomas nusikalstama veika.
„Itin slaptos žvalgybos informacijos paviešinimas kelia grėsmę mūsų saugumui ir gali padaryti daug žalos“, – pareiškė S.Niinistö.
Suomijos prezidentui antrino ir šalies gynybos ministras Jussi Niinistö. Jis pareiškė, kad kaltinimai, kurių sulaukė laikraštis, yra rimti.
„Nežinau, kiek informacijos iš viso buvo nutekinta, tačiau tai, ką perskaitėme „Helsingin Sanomat“, yra rimta. Laikraštis išspausdino itin slaptus dokumentus. Tai gali turėti įtakos nacionaliniam saugumui bei Suomijos santykiams su kitomis šalimis“, – kalbėjo J.Niinistö.
Jis pridūrė, kad Suomijos gynybos pajėgų vadas kreipėsi į Nacionalinį tyrimų biurą prašydamas pradėti tyrimą dėl informacijos nutekinimo.
„Šiandien gynybos vadovybė išplėtė savo tyrimą, į jį įtraukdama ir žurnalistus, susijusius su informacijos nutekinimu. Gynybos pajėgos veikia pagal įstatymus, tačiau ar taip pat daro „Helsingin Sanomat“? Tai – didelis klausimas“, – kalbėjo Suomijos gynybos ministras.
„Jei buvo atlikti neteisėti veiksmai, už juos turi būti skirta bausmė. Taip reikalai tvarkomi šalyje, kuri laikosi įstatymų“, – teigė J.Niinistö.
Suomijos parlamento Gynybos komiteto pirmininkas Ilkka Kanerva pabrėžė, kad svarbu ne tik kruopščiai atlikti tyrimą dėl informacijos nutekinimo, bet ir susirūpinti dėl geresnės duomenų apsaugos kibernetinėje erdvėje.
Anot politiko, informacijos nutekinimas taip pat gali neigiamai atsiliepti Suomijos žvalgybos įstatymų pakeitimui, planuojamam kitų metų pradžioje.
Suomijos policija netrukus ėmėsi veiksmų prieš žurnalistus, įsivėlusius į informacijos paviešinimo istoriją. „Helsingin Sanomat“ darbuotojos Lauros Halmisen namuose Helsinkyje buvo atlikta krata.
Tiesa, dar prieš atvykstant pareigūnams L.Halmisen, kaip pati pasakojo, sudaužė savo kompiuterio kietąjį diską siekdama sunaikinti ten buvusią informaciją.
„Helsingin Sanomat“ redaktorius Esa Mäkinenas aiškino, kad paviešindama informaciją apie Žvalgybos tyrimų centrą nieko bloga nepadarė.
„Svarbiausia ir sunkiausia mūsų užduotis yra stebėti ir kontroliuoti valdžios veiksmus. Mes esame atsakingi už tai, kad pateiktume savo skaitytojams teisingą informaciją apie tai, kas vyksta visuomenėje“, – kalbėjo E.Mäkinenas.
Pasak jo, kadangi Suomijoje žvalgybos tarnyboms suteikiama vis daugiau galių ir veiklos galimybių, žiniasklaida privalo jas stebėti dar akyliau.
