Prieš dešimt metų „Barnevernet“ ištyrė apie 4000 pranešimų iš darželių ir mokyklų dėl vaiko teisių pažeidimo. Praėjusiais metais tokių pranešimų skaičius išaugo iki 10 tūkstančių.
Pastebėta, kad mokyklų ir darželių darbuotojai vis dažniau kreipiasi į „Barnevernet“ instituciją su įtarimais, kad vaikas šeimoje neprižiūrimas, o „Barnevernet“ užvestos bylos vis rečiau nutraukiamos.
„Populiarus nebūsi, jeigu pranešinėsi apie savo įtarimus „Barnevernet“, bet tai yra mūsų darbo dalis,“ - pripažino Strindos vaikų darželio skyriaus vadovė Trodheimo apskrityje Heidi Reese.
Moteris darželyje dirba jau 30 metų. Per tokį ilgą darbo stažą H. Reese teko ne kartą pranešti apie savo auklėtinius „Barnevernet“ tarnybai.
„Turiu daug patirties šioje srityje. Kiekvieną kartą, kai pranešu apie savo įtarimus, viliuosi, kad suklydau,“ - sakė darželio vadovė.
Didelę patirtį turinti darbuotoja pripažįsta - deja, niekada nesuklydo.
Kaip rodo Norvegijos statistikos biuras (SSB), šeimų, kurios buvo tiriamos gavus susirūpinimo signalą iš darželio ar mokyklos, skaičius nuo 2007 iki 2017 metų gerokai išaugo.
Toks augimas yra dėl to, kad Norvegijos Statistikos biuras 2013 metais pakeitė pranešimų dėl prastai prižiūrimų vaikų registracijos tvarką. Anksčiau buvo registruojama tik viena byla vaikui, nors ir buvo daugiau pranešimų dėl to paties vaiko. Dabar yra užregistruojami absoliučiai visi pranešimai susiję su tuo pačiu vaiku.
Taip pat ankstesnė statistika rodo tik tas bylas, kurios buvo ištirtos. Nutrauktos bylos neatsispindėjo statistikoje.
„Vis tiek skaičiai rodo neigiamą augimą,“ - sakė SSB (Norvegijos Statistikos biuro) gyvenimo sąlygų statistikos skyriaus konsultantas Tone Dyrhaugas.
Dažniausias pranešėjas – vaikų darželis
Kaip rodo statistika, vaikų darželio darbuotojai yra ta profesionalų grupė, kuri dažniausiai praneša apie mažų vaikų priežiūros stoką. Šie darbuotojai sudaro kas penktą pranešėją apie vaikus nuo trejų iki penkerių metų. Pats „Barnevernet“ ir policija vaiko teisių apsaugos tarnybai praneša rečiau negu vaikų darželis.
„Mes artimai susipažįstame su vaikais, o tėvus sutinkame, kai jie atveda ar pasiima vaikus. Po kiek laiko gerai susipažįstame su šeima,“ - sakė H. Reese.
„Barnevernet“ tarnyba yra priklausoma nuo vaikų darželių ir mokyklų darbuotojų pranešimų.
„Be abejonės, tai labai svarbios vaikų lavinimo vietos. Visi vaikai dabar eina į mokyklą, daugelis - į darželį. Mokyklų ir vaikų darželių darbuotojai dažniausiai yra vieninteliai, kurie turi galimybę pasebėti, kad vaiku nesirūpinama,“ - tvirtino Andersas Henriksenas, atsakingas už įstatus ir vaiko teisių apsaugą vaiko, jaunimo ir šeimos direktorate (Bufdir).
Jis labai pozityviai žiūri į tai, kad darbuotojai vaikų darželiuose ir mokyklose vis dažniau praneša apie vaikus.
Mokytojai mato vaikus įvairiose situacijose ir praleidžia su jais daug laiko, todėl jie turi galimybę pastebėti, ar vaikui viskas gerai. Darbuotojai taip pat susitinka su tėvais.
„Neretai darbuotojai mokyklose ir darželiuose turi patikėtinių vaidmenį ir dėl to darbuotojas gali artimiau susipažinti su vaiku ir pastebėti rūpesčio stoką šeimoje. Jie turi daug galimybių susidaryti vaizdą, kuris yra svarbus įvertinant, ar vaiku gerai rūpinamasi namuose,“ - sakė A. Henriksenas.
Nerimą kelia nutrauktos bylos
Trondheimo darželio vadovė H. Reese ne kartą patyrė, kad jos pranešimai vaiko teisių apsaugos tarnybai „Barnevernet“ nebuvo nuodugniai ištirti.
„Mes, darželių darbuotojai, vaikus gerai pažįstame ir pranešame tik tada, kai tam yra pagrindo. Aš labai nerimauju, kai matau daugybę bylų, kurios yra netiriamos“ - sakė H. Reese.
Pernai „Barnevernet“ nutraukė 949-jų bylų tyrimą. Tai buvo atvejai, kai pranešėjai buvo vaikų darželiai ir mokyklos.
H. Reese turi savo būdų, kaip atgaivinti tyrimą, kurį nutraukė „Barnevernet“.
„Tada aš pranešu dar kartą. Aš nepasiduodu,“ – sakė ji. Per savo ilgus darbo patirties metus H. Reese pranešė daugybę atvejų ir nesijaučia dėl to blogai.
„Aš nemanau, kad pranešti apie vaiką tarnybai yra našta. Tai - mano darbo dalis, - tvirtino moteris. - Pastebėjus, kad vaiku per mažai rūpinamasi, svarbu turėti dialogą su tėvais.“
„Aš atvirai tėvams pasakau, kad rengiuosi pranešti apie juos „Barnevernet“. Tai nėra maloni naujiena, kurią man kartais tenka perduoti,“ - kalbėjo H. Reese.
Tačiau kadangi H. Reese yra darželio vadovė, ji turi imtis šio darbo, o būtent - pokalbio su tėvais. Negana to, kad yra vaikų darželio darbuotoja, ji taip pat turi šeimos terapeutės išsilavinimą. Kai atvejai yra sunkūs, ji stengiasi bendradarbiauti su šeima.
„Aš ne kartą esu užsitarnavus tėvų pasitikėjimą ir sugebėjau jiems taip paaiškinti savo susirūpinimą, kad jie patys tai pamatė. Retais atvejais, bet yra taip buvę, kad tėvai patys susisiekė su „Barnevernet“, nes jiems reikėjo pagalbos,“ pasakoja H. Reese.
Vaikas – dėmesio centre
Kad atvirumas yra geriausia taktika, teigia ir Norvegijos vaiko gerovės tarnyba „Barnevernet“.
„Žaisti atviromis kortomis su tėvais, kai tai įmanoma, yra teisigiausia taktika. Savarbiausia, kad darželių ir mokyklų darbuotojai būtų susinteresuoti vaiko situacija,“ - sakė vaikų, jaunimo ir šeimos žinyboje „Bufdir“ dirbantis A. Heriksenas.
Strindos vaikų darželyje visi tėvai buvo informuoti, kad darželio darbuotojai informuos „Barnevernet“, jeigu įtars, kad vaiku nesirūpinama.
„Svarbu, kad tėvai suprastų, kad mūsų pareiga yra informuoti „Barnevernet“. Vaikų darželis ne vien žaidimai ir malonus laiko praleidimas. Mes esame sistemos dalis ir turime laikytis taisyklių. Tėvai turi tai žinoti,“ - pasakojo H. Reese.
Ji apgailestavo, kad kartais ir atviras dialogas nėra išeitis.
„Kartais tėvai atsiima vaiką iš darželio, kai sužino, kad apie jį buvo pranešta vaiko apsaugos tarnybai,“ - sakė H. Reese.
Būti įtartam, kad nesirūpini savo vaiku, yra nelengvas išbandymas netgi ir tiems, kurie iš tikrųjų prastai rūpinasi savo vaiku. Atvejai gali būti sunkūs, bet ne tokie sunkūs, kad būtų neįmanoma su jais susidoroti.
„Jie gali būti šokiruoti, o jeigu įvyksta konfrontacija, aš, kaip vadovė, turiu imtis spręsti konfliktą. Toks mano darbas ir turiu tai padaryti už savo darbuotojus.
Visi nori būti mėgiami. Žinoma, daug maloniau, kai visi tėvai mane mėgsta, bet tokiose situacijose mano darbas yra būti vaiko advokatu. Todėl turiu ištverti bet kokią tėvų reakciją,“ - kalbėjo H. Reese.
„Barnevernet“ žino, kad kiekvienas pranešimas turi savo kainą.
„Nėra lengva pranešti apie vaiką „Barnevernet“ be tėvų žinios. Daugelis darbuotojų jautriai reaguoja į tai, kad geri santykiai su vaiku ir/ar tėvais bus sugadinti,“ - teigė A. Henriksenas. -Tačiau jeigu elgiamasi strategiškai ir bendraujama su šeimomis atvirai, pats pranešimo faktas galėtų būti traktuojamas kaip keliantis pasitikėjimą, jeigu ne artimiausioje perspektyvoje, tai bent jau tolimesnėje. Daugelis šių šeimų juk pačios supranta, kad sunkiai susidoroja su krūviu ir nepakankamai gerai atlieka savo pareigas.“
Smurtas arba seksualinis išnaudojimas
Kai kuriais atskirais atvejais darbuotojai mokykloje ar darželyje negali atvirai pasikalbėti su tėvais apie tai, kas jiems kelia nerimą ir ką jie pastebėjo. Tai būna tada, kai darbuotojai įtaria, kad prieš vaiką buvo smurtaujama arba seksualiai priekabiaujama.
„Jeigu kyla įtarimas, kad vaikas buvo seksualiai išnaudojamas arba prieš jį buvo panaudotas smurtas, tada negalima įspėti tėvų iš anksto. Tokiais atvejais svarbu, kad „Barnevernet“ informuotų tėvus apie tai, kad vaikų darželis atliko viską teisingai,“ - sakė H. Reese.
Ji paaiškina: „Nėra naudos, kai paaiškiname tėvams, kad neturėjome teisės papasakoti jiems apie savo įtarimus ir perspėti, jog pranešėme apie tai vaikų gerovės tarnybai. Jie mumis netiki. Tokiais atvejais mes pasikliauname profesionalais ir geru vaikų teisių apsaugos tarnybų darbu.“
Kai taip nutinka, „Barnevernet“ arba policija turi įvertinti, kada ir kaip tėvai bus informuoti apie vaiką.
„Būna tokių atvejų, kad perspėjus tėvus tik susitrukdytų „Barnevernet“ ir policijos darbas ginant vaiką. Perspėjus tėvus, išsigąstų vaikas, įrodymai susilpnėtų, o policijos tyrimas apsunkėtų,“ - kalbėjo A. Hedriksenas.
Kitais atvejais, „Barnevernet“ baiminasi, kad tėvai persikels į kitą gyvenamąją vietą arba pabėgs su vaiku, jeigu sužinos, kad pranešimas buvo nusiųstas į „Barnevernet“.
„Informavus tėvus gali kilti pavojus kieno nors sveikatai ar gyvybei. Oficialūs informatoriai neprivalo suteikti tėvams informacijos, kad „Barnevernet“ gaus pranešimą dėl jų vaiko, jeigu yra pagrindo manyti, kad tėvai apie tai sužinoję bandys išvengti atsakomybės,“ - pasakojo A. Henriksenas.
Pranešdami apie vaiką darbuotojai turi nurodyti savo vardą
Anketose, kurios yra naudojamos pildant pranešimą „Barnevernet“, darbuotojas turi nurodyti savo vardą ir pavardę. Tais atvejais, kai tėvai nėra iš anksto informuojami, pranešėjo vardą jie sužino po pranešimo. Jie gali sužinoti vardą ir to darbuotojo, kuris pirmas įtarė kažką negero.
Ar būtinai reikia identifikuoti informatorius?
„Taip, pagal vaikų apsaugos teisę viešų įstaigų darbuotojai privalo naudotis pranešimo teise. Anonimiškumas neišpildys įstatymo reikalavimų. Pareiga pranešti yra asmeniška. Tai reiškia, kad kiekvienas darbuotojas turi nepriklausomą autonomišką pareigą pranešti jeigu laiko tai reikalinga,“ - sakė A. Henriksenas.
Kai kurie pavieniai darbuotojai gali likti anonimiški, tačiau dažniausiai pranešėjo vardas išaiškėja.
„Kai kurios mokyklos ir darželiai gali turėti vidines taisykles, kurios nustato, kad mokyklos vadovybė pasirašo po pranešimu siunčiamu „Barnevernet“ tarnybai. Tačiau iškilus nesutarimui ar buvo pasirašyta po pranešimu, atsako pats individas,“ - paaiškino Bufdir darbuotojas A. Henriksenas.
Jis suinteresuotas, kad vaikų darželių ir mokyklų darbuotojai nesustotų pranešinėti, kai jiems kyla įtarimas dėl vaikų.
„Daugelis rimtų „Barnevernet“ bylų buvo diskutuojamos spaudoje ir masinėse informacijos priemonėse. Tai buvo bylos, kuriose savivaldybės atstovai pareiškė, kad valstybinės institucijos, kurios pažinojo vaiką, neatliko savo pareigos ir nepranešė apie vaiko situaciją. Šie atvejai rodo, kaip gali būti pavojinga, kai vastybinės institucijos nėra įsitikinusios dėl savo atsakomybės,“ - kalbėjo A. Henriksenas.
Pavyzdys iš sprendimo apygardos teisme:
„Pirmą pusmetį C (taip žymimas vaikas) retai pasirodydavo mokykloje. Kai aukštas nelankomumas tęsėsi, o mokyklai bendradarbiauti su vaiko tėvu sprendžiant šią problemą nesisekė, apie tai buvo informuota „Barnevernet“... Antroje ir trečioje kalsėse buvo didelis nelankomumas, atsirado mokslo ir socialinių problemų. Kiekvienais mokslo metais vaikas neatvykdavo į mokyklą 35 ar 40 dienų... Jis dažnai vėluodavo į mokyklą. Vėlavimas būdavo nuo keleto minučių iki keleto pamokų. Negana to, C ateidavo į mokyklą nepadaręs pamokų, pavargęs ir nežvalus...Jam buvo sudaryta speciali mokymosi programa... Ketvirtoje klasėje C lankomumas pagerėjo.“
Tėvui buvo palikta vaiko priežiūra, bet jis įsipareigojo bendradarbiauti su mokykla ir „Barnevernet“ tarnyba.
Pavyzdys iš Lyčių lygybės ir diskriminacijos komisijos:
„Spec. pedagogė, D, keitė mergaitės sauskelnes darželyje. Ji pastebėjo kitoniškumą mergaitės gaktos srityje. Kitoniškumas buvo aprašytas kaip nukrypimas nuo normos lyginant ją su kitomis tokio amžiaus mergaitėmis... Vos tik tai pastebėję darželis susisiekė su „Barnevernet“...„Barnevernet“ užvedė bylą... Vėliau „Barnevernet“ pranešė apie tai ir policijai...mergaitė taksi su dviem darželio darbuotojais buvo nuvežta medicininei apžiūrai... Gydytojo ataskaitoje buvo nurodyta, kad „mergaitės lyties organai yra normalūs.“
Mergaitės tėvai apskundė vaikų darželį lyčių lygybės ir dikriminacijos komisijai. Po dviejų teismo etapų buvo padaryta išvada, kad vaikų darželis nediskriminavo šeimos arba mergaitės dėl to, kad pranešė apie tai „Barnevernet“.
Pavyzdys iš Apskrities komisijos „Barnevernet“ ir socialinėms byloms:
„Barnevernet“ gavo pranešimą iš darželio, kuriame buvo teigiama, kad „vaikai ateina į darželį po pusryčių. Vaikai sako, kad yra alkani ir prašo maisto. Vaikai turi mažai reikalingų drabužių, vienas iš vaikų neturi vežimukui reikalingų reikmenų. Prireikia labai daug laiko surasti C tinkamus reikmenis darželyje... A yra fiziškai agresyvus su kitais vaikais. Kitų vaikų tėvai skundžiasi, kad jų vaikai nenori eiti į darželį nes yra terorizuojami A... Jis mušasi, kandžioja ir stumdo juos taip, kad kiti nenori su juo žaisti. Jis atiminėja žaislus iš kitų ir sako, kad tai jo žaislai. Jis neturi savo amžiui būdingų socialinių įgūdžių. C elgiasi taip kaip ir A - jis mušasi, spardosi, draskosi ir kandžioja kitus vaikus... Motina, atėjus pasiimti vaikų, džiaugiasi, vaikai taip pat džiaugiasi ją pamatę. Ji bando nustatyti ribas, bet jie jos neklauso...
Mokykla pranešė „Barnevernet“... A 2015 metų rudenį nebuvo mokykloje visas 23 dienas ir 19 valandų... Vaikų darželis nusiuntė naujus pranešimus vaiko apsaugos tarnybai... Vaikai turėjo didelių nelankomumo problemų, kartais juos atvesdavo žmonės, kurių, kaip jie teigė, nepažįsta.“
Motina prarado vaikų priežiūrą. Vaikai dabar yra pakaitiniuose namuose.
Pavyzdys iš sprendimo teisme:
„Vaikų darželis pranešė apie B „Barnevernet“ kadangi B atėjo į darželį lydima svetimo vyro. Vyras buvo darbuotojas iš šalimais esančios parduotuvės. Jis pamatė B vieną einančią į darželį, dėl to ją atvedė. Susitikimo su „Barnevernet“ metu mergaitės motina pasakė, kad jai būtų neprošal pagalba nuvedant B į darželį rytais, kadangi ji dažnai nespėja rytais, nes pati turi skubėti į darbą... Ji maždaug 1 ar 2 dienas per savaitę neateidavo į darželį arba ateidavo pavėlavusi... Namuose buvo kilę du gaisro pavojaus signalai. Motina tuo metu miegojo.“
Motina prarado vaiko priežiūrą. Vaikas dabar yra pakaitiniuose namuose.
Paruošė Aušra Ludvigsen pagal žurnalą „Utdanning“.
