Teismo pranešime sakoma, kad šios bylos tyrimui vadovaujantis teisėjas Pablo Llarena nusprendė atšaukti arešto orderį, penkiems įtariamiesiems pareiškus, kad jie nori grįžti į Ispaniją dalyvauti gruodžio 21-ąją vyksiančiuose Katalonijos valdžios rinkimuose.
Tačiau Ispanijos arešto orderį šiems asmenims teisėjas paliko galioti, sakė teismo šaltiniai.
Teisėjas nurodė, kad Europos arešto orderis apsunkintų bendrą tyrimą buvusių regiono lyderių atžvilgiu, nes kai kurie iš jų tebėra Ispanijoje – įkalinti arba paleisti už užstatą. Jie kaltinami maišto skatinimu, antivyriausybine veikla ir valstybės lėšų švaistymu.
Pasak P.Llarenos, Belgija galėtų atmesti kai kurias priežastis, dėl kurių buvo išduotas tas orderis, ir galėtų išduoti Ispanijai C.Puigdemont'ą ir keturis eksministrus su tam tikrais apribojimais bei leistų juos teisti ne dėl visų jiems metamų kaltinimų.
Dėl to iš Belgijos sugrąžintų katalonų pareigūnų bei Ispanijoje esančių katalonų lyderių padėtis būtų nelygi, nes pastarieji būtų tiriami atsižvelgiant į visus kaltinimus, o C.Puigdemont'as ir keturi jo ministrai – tik į kaltinimus, kurių nebūtų uždraudęs Briuselio teismas, teigė teisėjas.
Rinkimų kampanija
Pirmadienį buvęs Katalonijos vadovas ir keturi buvę jo vyriausybės ministrai stojo prieš Belgijos teismą, sprendžiantį dėl jų ekstradicijos. Belgų teisėjas nurodė, kad gruodžio 14 dieną paskelbs, ar jie bus perduoti Ispanijai.
Be kita ko, antradienį prasidėjo oficialus Katalonijos regioninių rinkimų agitacijos laikotarpis. C. Puigdemont'as į savo šalininkus Katalonijoje kreipėsi vaizdo ryšiu.
Madrido pareigūnai „nori sukelti kuo daugiau sunkumų, kad negalėtume agituoti koja kojon su kitais kandidatais“, sakė jis savo partijos mitingo dalyviams Barselonoje.
Spalio 27-ąją katalonų parlamentus paskelbus regiono nepriklausomybę, Madridas atstatydino Katalonijos vyriausybę, įšaldė jos autonomiją ir paskelbė naujus rinkimus. Tikimasi, kad po artėjančio balsavimo į regioną sugrįš ramybė.
Dvylika iš 13 atstatydintos Katalonijos vyriausybės narių kandidatuoja rinkimuose. C.Puigdemont'as ir buvęs jo pavaduotojas Oriolis Junquerasas, tebelaikomas kalėjime, varžosi dėl teisės vadovauti separatistų stovyklai.
Per vėliausius regiono rinkimus 2015 metais separatistų partijos surinko 47,8 proc. balsų ir užsitikrino 72 vietų daugumą 135 vietų Katalonijos parlamente.
Nedarni stovykla
Pirmadienį paskelbti valstybinio Sociologinių tyrimų centro (Centro de Investigaciones Sociologicas, CIS) apklausos rezultatai prognozuoja, kad trys nepriklausomybę remiančios partijos gali surinkti 44,4 proc. balsų ir gauti 66–67 vietas. Taigi, jiems tikriausiai pristigs mandatų iki 68 vietų absoliučios daugumos.
Kitos trys partijos, griežtai pasisakančios prieš atsiskyrimą, gautų apie 44,3 proc. balsų ir 59–60 vietų, rodo tyrimas.
Separatistai vieningai smerkia, anot jų, Madrido „represijas“, bet jie nesutaria dėl savo regiono ateities. Be to, Katalonijos visuomenė nepriklausomybės klausimu yra smarkiai susiskaldžiusi.
C.Puigdemont'o partija PDeCAT ir O. Junqueraso ERC prieš dvejus metus į rinkimus ėjo bendru sąrašu, bet šįkart jų nariai kandidatuoja atskirai.
