Prancūzijos kino istorijoje gausu vaidmenų, kuriuos aktoriai atliko įsisupę į dūmų debesį. Jeanas Paulis Belmondo beveik visą 1960-ųjų juostą „Iki paskutinio atodūsio“ („A Bout du Souffle“) praleido su burnoje kybančia cigarete.
Tačiau Prancūzijos valdžiai tai pabodo. Pasiūlymą uždrausti filmuose rūkyti pateikė Prancūzijos Senato narė Nadine Grelet-Certenais, kuri šalies kino kūrėjus apkaltino parsidavimu tabako pramonei.
„70 proc. naujų Prancūzijos filmų yra bent viena scena, kurioje kas nors rūko. Tai padeda prie rūkymo pripratinti vaikus ir paauglius“, – aiškino socialistė.
Politikės raginimai apriboti rūkymo vaizdavimą kine ir pakelti tabako gaminių kainas sukėlė ir sveikatos apsaugos ministrės Agnes Buzyn susidomėjimą.
„Aš nesuprantu, kodėl cigaretė yra tokia svarbi prancūziškame kine“, – stebėjosi ministrė.
Televizija „FranceTV“ atkreipė dėmesį, kad jei draudimas filmuose rodyti rūkalius būtų taikomas atgaline tvarka, iš ekranų dingtų beveik visi aktorių Alaino Delono ir J.P.Belmondo filmai, Džeimso Bondo serija ir dauguma klasikinio Prancūzijos kino šedevrų.
Kol kas neaišku, ar toks draudimas būtų taikomas tiktai vietos produkcijai, ar ir užsienio filmams.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pernai pasiūlė visus filmus, kuriuose vaizduojamas rūkymas, žymėti draudimu „Tik suaugusiesiems“.
Organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad 44 proc. 2014-aisiais išleistų kino juostų vaizdavo rūkalius ir tai esą smarkiai prisidėjo prie tabako populiarinimo. PSO teigimu, 37 proc. paauglių rūkyti pradėjo pamatę šį žalingą įprotį kino ekrane.
Pasiūlymai uždrausti rūkymą filmuose sulaukė ir kritikos. Reno radijo stoties „CanalB“ kino laida „Twitter“ pokštavo, jog nuo šiol Prancūzijos kino žvaigždės turės penkis kartus per dieną valgyti vaisių ir daržovių.
„Tikiuosi, kad nuo šiol filmuose taip pat bus uždrausti narkotikai, greičio viršijimas, perėjimas per gatvę neleistinoje vietoje ir žudymas. Galime pamiršti kriminalinius trilerius. Ar jie išprotėjo?“ – stebėjosi meno istorijos tinklalapis „La Tribune de l’Art“.
Filosofas Raphaelis Enthovenas svarstė, kad politikai tikriausiai turėjo gerų ketinimų, tačiau tai tėra cenzūra, vykdoma prisidengiant viešosios sveikatos klausimu.
„Moralės skiepijimas į kino meną yra lyg pilti „Coca-Cola“ į vyną „Chateau Lafite“, – su vienu brangiausių pasaulio vynų prancūzišką kiną lygino R.Enthovenas.
