Antradienį Latvijos sostinėje buvo prisimintos 2013-ųjų lapkričio 21 dienos aukos, jų atminimas pagerbtas tylos minute. Perskaityti žuvusiųjų vardai, jų vardu laikytos mišios.
O socialiniuose tinkluose latviai stebėjosi, kad per ketverius metus byla taip ir nesibaigė teismo nuosprendžiu. Kai kurie komentatoriai abejojo, kad kaltininkai išvis kada nors bus nubausti, rašo kriminal.lv
Vienas iš aukų šeimų advokatų Aldis Gobzemas įsitikinęs, kad pirmieji kriminalinės bylos rezultatai pasirodys dar negreitai – po dvejų arba trejų metų.
Tiesa, procesas iš pažiūros juda į priekį. Nuolat vyksta teismo posėdžiai, o pertraukos skelbiamos dėl pagrįstų priežasčių – pavyzdžiui, teisėjo ligos.
Į signalizaciją dėmesio nekreipė
Advokatė Jevgenija Tvejanovič-Borė tikino, kad daug aukų nebetiki, kad nuosprendis bus objektyvus ir prarado tikėjimą teisingumu.
Nukentėjusiųjų asociacijos vadovė Regina Lochmelė-Luneva taip pat tikino, kad padaryta nepakankamai. Pavyzdžiui, teismas neapklausė prekybos centro apsaugininko, kuris prieš nelaimę kelis kartus įjungę signalizaciją.
Anksčiau vienas parduotuvės darbuotojas, kuris tragedijos dieną turėjo laisvadienį, pasakojo, kad parduotuvėje apie pavojų įspėjanti signalizacija skambėjo nuolat – kartais po tris keturis kartus kasdien. Po kurio laiko niekas nekreipė į ją dėmesio.
Prakalbo apie pamatus
Antrasis liudininkas, dirbęs „Maximoje“ nelaimės dieną, teigė, kad iki tragedijos negirdėjo signalizacijos, tad jai suskambėjus žinojo, kad reikia išeiti iš pastato. Tačiau jame liko, nes kiti darbininkai liko savo postuose.
„Paklausiau apsaugininkų, ką daryti, ir jie paaiškino, kad viskas tvarkoje“, – teisme aiškino liudininkas.
Pasak trečiojo darbuotojo, sirena tą lemtingą dieną suskambėjo kelis kartu. Jam pavyko į gatvę išbėgti prieš pat stogo griūtį.
Neseniai teismo procese iškilo ir dar vienas klausimas – pamatų deformacija. Pasak eksperto Kasparo Bondaro, prekybos centras buvo pastatytas ant šiek tiek nelygių pamatų.
Vis dėlto nuokrypis buvo normos ribose ir negalėjo lemti stogo griūties. Todėl manoma, kad priežasties reikia ieškoti pastato viršuje.
Pažadėjo sumokėti kompensacijas
Praėjusią vasarą „Maxima“ pasižadėjo aukoms išmokėti 900 tūkst. eurų kompensacijas.
Kiekvienam rimtai sužeistam nukentėjusiajam pažadėta 75 tūkst. eurų, vidutinius sužeidimus patyrusiam 20-35 tūkst. eurų, o lengvai sužeistam – 5 tūkst. eurų kompensacija.
Sužeidimų rimtumas nustatytas atsižvelgiant į Latvijos teismo medicinos centro ataskaitas.
„Maxima Latvija“ vadovas Andris Viltsmejeris, kalbėdamas apie pasiektą susitarimą, pabrėžė, kad Zuolitūdės tragedija šalyje neturi analogo ir niekas iki šiol neturėjo patirties susidoroti su tokia problema.
Nukentėjusiųjų asociacijos vadovė R.Lochmelė-Luneva teigė, kad susitarimas dėl kompensacijos yra įrodymas, kad pažadų atsilyginti fiziškai nukentėjusiesiems yra laikomasi, o priimti pinigus ar ne yra kiekvieno pasirinkimas.
Zuolitūdės tragedija – didžiausia tokio masto nelaimė Latvijoje. Sugriuvus prekybos centro stogui žuvo 54 žmonės, o dar dešimtys buvo rimtai sužeisti.
Dėl įvykio pradėta milžiniška kriminalinė byla, kurioje yra 263 aukos, devyni kaltinamieji ir 140 liudininkų. Bylos medžiaga apima net 80 tomų.
Pasak ekspertų, griūtis, prasidėjusi 17 val. 44 min., kai parduotuvėje buvo nemažai žmonių, buvo sukelta neteisėtai suteiktų leidimų statyboms ant pastato stogo.
